Daiktą galima grąžinti per 14 dienų
Turbūt kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime esame susidūrę su nekokybiškomis įsigytomis prekėmis, paskubomis nepamatytais defektais ar grubiu pardavėjų elgesiu. Tai – ne naujiena. Nuolat į žmogaus teises atsigręžiančiame pasaulyje kartais pasigendama teisių paprastiems pirkėjams, mat pardavėjams būsimas klientas dažnu atveju rūpi tol, kol įsigyja prekę ir „palieka“ pinigus. Žinoma, Lietuvoje gausu ir sąžiningų, į žmogiškąją pusę orientuotų pardavėjų, kurie yra suinteresuoti, kad abi pusės liktų patenkintos ir pirkėjas sugrįžtų. Dažnai tokia tendencija pastebima mažose ar ką tik atsidariusiose parduotuvėlėse, tačiau tokių pardavėjų gausu ir į masinę prekybą orientuotose parduotuvėse.
Visgi, straipsnyje labiau atkreipsime dėmesį į tuos atvejus, kuomet su pardavėju gražiuoju susitarti nepavyksta. Tad kokių veiksmų gali imtis pirkėjas ir kaip jo teises apibrėžia įstatymai – apie tai ir pakalbėsime. Svarbu prieš perkant įsidėmėti, kad netinkama ar nepatinkanti prekė gali būti grąžinama arba pakeičiama per 14 dienų nuo daikto įsigijimo dienos ir atgaunami sumokėti pinigai. Tiesa, parduotuvių politika gali skirtis ir tam tikros įmonės gali taikyti ilgesnį grąžinimo laikotarpį. Svarbu atminti, kad perkant prekę fizinėje parduotuvėje, ypatingai reikia saugoti pirkimo kvitą – mat jei jo neišsisaugosite ir prekę norėsite grąžinti, pardavėjas gali jos nepriimti.
Tiesa, kaip ir visur, vartotojų teisėse yra tam tikrų vingrybių. Yra grupės prekių, kurios gali būti grąžinamus tik tuo atveju, jei pardavėjas sutinka: tabako gaminiai, parfumerija, kosmetika, tualetiniai preparatai, fotografijos prekės, spausdintos knygos, poligrafiniai dirbiniai, audiniai, kiliminė grindų danga (išskyrus kilimus ir kilimėlius), apatiniai drabužiai, kūdikių drabužėliai, pėdkelnės, kojinės, apatiniai ir naktiniai marškiniai, pižamos, liemenėlės, perlai, brangakmeniai, taurieji metalai ir jų dirbiniai (išskyrus dirbtinę bižuteriją), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, garso įrašymo bei televizijos vaizdo atkūrimo aparatai, antžeminio transporto priemonės, laivai, valtys bei kiti plaukiojantys įrenginiai, optikos, matavimo, kontrolės, medicinos bei chirurgijos prietaisai, laikrodžiai, muzikiniai instrumentai, ginklai bei šaudmenys, patalynės reikmenys, šviestuvai, žaislai, žaidimai (išskyrus sporto bei meškeriojimo reikmenis), meno kūriniai, kolekcionavimo objektai, antikvariniai daiktai[1].
Svarbu paminėti, jog nors ir tokios prekės kaip žaislai yra negrąžinamos, praktikoje pasitaiko atvejų, kai pardavėjas geranoriškai priima netikusį žaislą, siekdamas išlaikyti puikų santykį su klientu. Atgalinio ryšio kūrimas – vienas iš pagrindinių aspektų, pririšančių klientą ir šis maloniai kreipsis sekantį kartą, nes žinos, kad su juo elgiamasi žmoniškai. Todėl visada bandykite su pardavėju tartis, nenumokite ranka, kad nepavyks, jei prekė netinka.
Tiesa, tokių prekių kaip apatinis trikotažas, visgi, grąžinti nepavyks, nebent parduotuvės politika numato kitaip. Kaip antai „Utenos trikotažas“ – jei pirktos liemenėlės, tamprių ar apatinių marškinių nedėvėjote – galite grąžinti. Visgi, apatinių kelnaičių bei šortukų ši įmonė nepriims dėl higienos reikalavimų[2].
Nekokybiškos prekės gali būti keičiamos ir grąžinamos
Lietuvos vartotojų institutas pažymi, jog pirkėjas dėl nekokybiškos prekės grąžinimo į pardavėją turi kreiptis raštu ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo apie savo teisių ar interesų pažeidimą. Kreipiantis raštu turi būti nurodyti prekės trūkumai ir reikalavimai.
Visgi, jei pardavėjas su pirkėjo nurodytais reikalavimais ar trūkumais nesutinka, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, turi pateikti išsamų argumentuotą atsakymą. Kaip jau minėjome, kreipiantis dėl kokybiškos ar nekokybiškos prekės grąžinimo, pats svarbiausias aspektas yra išsisaugoti pirkimo kvitą – tai yra vienintelis dokumentas, įrodantis, kad tą prekę pirkote būtent šioje parduotuvėje ir vis dar „telpate“ į grąžinimo rėmus. Pasitaiko atvejų, kuomet pirkėjas šį kvitą pameta arba nepagalvojęs išmeta – tokiu atveju sprendimas dėl prekės priėmimo perkeliamas ant pardavėjo pečių.
Jei pardavėjas per 14 dienų pirkėjui nepateikia atsakymo, netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, pirkėjas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ar kitą įstaigą, kuri nagrinėja vartojimo ginčus.
Jei nekokybišką prekę pardavėjas sutiko priimti, bet pinigų iškart negrąžino – neišsigąskite. Dažnu atveju, ypatingai, jei prekę pirkote internetu, o grąžinate į fizinę parduotuvę, pinigai banko sąskaitą pasiekia per keletą dienų. Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet pardavėjas šiuo metu neturi reikiamos grąžinti pinigų sumos – tokiu atveju ji turi būti pervesta pirkėjui per ne vėlesnį nei 15 dienų terminą nuo prekės paėmimo.
Dažnu atveju, perkant prekę, galioja metų trukmės komercinės garantijos terminas. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet prekės defektai išaiškėja jau praėjus šiam terminui. Dažnas vartotojas tokią prekę išmeta arba nebenaudoja, tačiau žinant, kad pardavėjo atsakomybės už nekokybišką prekę net ir praėjus metų garantijai, nepanaikina, galima reikalauti grąžinti pinigus arba prekę pakeisti į kokybišką. Štai pagal LR civilinio kodekso 6.338 straipsnio 5 dalis nurodo, jog[3]:
Kai sutartyje numatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybės garantijos terminas ir daikto trūkumai nustatyti pasibaigus šiam terminui, tačiau nepraėjus daugiau kaip dvejiems metams po daikto perdavimo dienos, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas.
Internetinė prekyba: yra prekių, kurių grąžinti negalima
Dabar stipriai išpopuliarėjusi elektroninė prekyba, panašu, kad nežada nulipti nuo pjedestalo. Tai – patogus ir begalę laiko sutaupantis apsipirkinėjimo būdas. Pirkėjui sudaromos sąlygos susipažinti su preke ir, jai netikus, ją grąžinti ir atgauti pinigus. Šiuolaikinė internetinė prekyba toli gražu nebeprimena „katės pirkimo maiše“. Netgi jei užsisakius prekę persigalvojote, turite 14 dienų šios atsisakyti. Tiesa, pardavėjas gali reikalauti, kad atlygintumėte patirtus nuostolius – pašto ar kurjerio kaštus, jei prekė jau yra išsiųsta.
Suprantama, kad prekės, pirktos internetu pristatymas gali priklausyti nuo daugelio faktorių kaip antai kurjerių, paštomatų užimtumas, prekės lokacija (būna, kad įmonė šią turi siųstis iš kitų šalių), tačiau pristatymo terminas negali viršyti 30 dienų nuo pirkimo dienos. Taipogi, jei žinodamas situaciją, kad, pavyzdžiui, prekę reikės siųsti iš kitos šalies, pardavėjas su pirkėju gali sutarti kitą pristatymo terminą. Lietuvos vartotojų institutas pažymi, jog jei pirkėjas nesulaukia prekės per nurodytą terminą, jis turi teisę nutraukti sutartį.
Taip pat galioja ir tam tikros išimtys sutartims, kurias sudarę internetu, atsisakyti nebegalite. Pagal Civilinio kodekso 6.22810 straipsnį, negalima atsisakyti šių sutarčių, sudarytų nuotoliniu būdu[4]:
- Toms paslaugų sutartims, pagal kurias paslaugos vartotojui buvo visiškai suteiktos ir vartotojas išreiškė savo sutikimą, kad verslininkui įvykdžius sutartį, pirkėjas neteks teisės atsisakyti sutarties;
- Tokioms sutartims, kurių parduodamų prekių ar paslaugų kaina priklauso nuo rinkos svyravimų;
- Sutartims, kurios buvo vykdytos pagal specialius vartotojo poreikius ar gamintos atsižvelgiant į vartotojo nurodymus;
- Sutartims dėl prekių, kurių galiojimo laikas yra trumpas;
- Sutartims dėl supakuotų prekių, kurios po pristatymo buvo išpakuotos ir dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių yra nebetinkamos grąžinti;
- Tokioms prekėms, kurios po pristatymo neatskiriamai susimaišo su kitais daiktais;
- Alkoholiniams gėrimams, kurių pirkimo-pardavimo sutartis nustatė kainą ir kurie pristatomi po 30 dienų nuo sutarties sudarymo, bet gėrimų vertė priklauso nuo rinkos svyravimų;
- Tokioms sutartims, kurios sudaromos vartotojui išreiškus konkretų prašymą verslininkui atvykti atlikti skubaus remonto ar priežiūros darbus;
- Jei buvo gauta supakuota vaizdo ar garso įrašų arba programinė įranga ir po pristatymo buvo išpakuota;
- Sutartims dėl laikraščių, periodinių leidinių ar žurnalų pristatymo. Išskyrus sutartis dėl šių leidinių prenumeratos;
- Viešo aukciono metu įsigytoms sutartims;
- Apgyvendinimo, prekių vežimo, automobilių nuomos, viešojo maitinimo ar laisvalaikio paslaugoms, jeigu buvo nurodyta konkreti paslaugų teikimo data ar laikotarpis;
- Jei vartotojui buvo teiktas skaitmeninis turinys šiam iš anksto aiškiai sutikus ir pripažinus, kad dėl to jis prarasiantis teisę atsisakyti sutarties.
Paprastai tariant, jei įsigijote bilietą teatre, bet negalite dalyvauti, atsisakyti bilieto jau nebegalite. Arba internetinėje parduotuvėje suderinote suknelę pagal individualius išmatavimus, tačiau gavus nepatiko suknelės modelis ar spalva – taipogi grąžinti nebegalite. Tiesa, Lietuvos vartotojų institutas pateikia pavyzdį, kuomet internetinėje prekyboje suteiktoms paslaugoms gali būti suteikiama klaidinga informacija. Štai įsigijote lėktuvo bilietus į Paryžių ir vėliau pastebėjote, kad galutinė kaina buvo ženkliai didesnė, nes nepastebėjus kartu įsigijote ir bagažo draudimą. Anot vartotojų instituto – Lietuvoje iš anksto pažymėtus langelius naudoti draudžiama[5]:
Elektroninės parduotuvės privalo nurodyti teisingą ir išsamią prekių informaciją vartotojui dar prieš įsigyjant pirkinį internetu. Greičiausiai kelionių agentūros užsakymo internetinėje formoje buvo naudojamas iš anksto pažymėtas langelis dėl bagažo draudimo. Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje draudžiama naudoti iš anksto pažymėtus langelius dėl papildomų paslaugų.
Jei perkant internetu pakliuvote į aferistų pinkles, galite kreiptis į banką
Lietuvoje aukso amžių išgyvena ne tik elektroninės parduotuvės, bet ir privatūs asmenys, parduodantys jau nebedėvimas, netinkančias prekes.
Apstu lietuviškų platformų, tokių kaip „Vinted“, „Tarpmergaičių“, „Skelbiu.lt“ ir pan., kuriose parduodami tik papildomą vietą spintoje užimantys daiktai. Tiesa, ne visada pavyksta apsipirkti taip kaip norėtume – asmuo gali pateikti klaidingą informaciją apie prekę arba visai jos neatsiųsti. Tokie įvykiai yra labai nemalonūs ir, kad jų išvengti, labai svarbu prieš perkant atlikti „namų darbus“:
- Įvertinti pardavėjo reputaciją (patikrinti atsiliepimus, juos parašiusių asmenų profilius);
- Ar pardavėjas bendrauja neįtartinai (nemažina savo noru perpus kainos, neignoruoja užduodamų klausimų);
- Jei yra galimybė, patogiausia susitikti prekę apžiūrėti gyvai.
Tačiau, jei sukčių pinklių išvengti nepavyko – dar ne viskas prarasta. Jei prekę turėjęs atsiųsti pardavėjas ar elektroninės parduotuvės atstovas dingo tarsi „į balą“, galite kreiptis į banką ir taip mėginti atgauti pinigus. SEB banko duomenimis, pagal tarptautinių mokėjimo kortelių organizacijų nustatytus reikalavimus į užsienio banką turi kreiptis jūsų turimą mokėjimo kortelę išdavusio banko darbuotojai. Jie turi patvirtinti, kad jūs bandėte išspręsti šią problemą savarankiškai, bet pastangos buvo bevaisės. Taip pat pažymima, kad savo bankui turėsite pateikti visą svarbią informaciją apie sandorį (susirašinėjimas su pardavėju ir pan.)[6].
Taip pat galima kreiptis ir į e-policiją. Galbūt dėl šio nepatikimo pardavėjo kreipsitės ne tik jūs, bet ir daugiau žmonių, kas sudarys dar didesnę sumą. Svarbiausia – nebijoti kovoti už savo teises ir neleisti klestėti asmenims, kurie minta iš kitų patiklumo ar „geros širdies“.
