Iš II pakopos pensijų fondų atsiimtas lėšas galės nurašyti antstoliai
Gyventojams pradėjus dalyvavimo antrojoje pensijų pakopoje nutraukimą ir nusprendus atsiimti sukauptas lėšas, aiškėja, kad šie pinigai taps prieinami ir antstoliams. Antstolių rūmų Revizijos komisijos pirmininkė Svetlana Kastanauskienė patvirtina, jog gavus pensijų fondo išmoką, ji bus nurašoma tokiu pačiu principu kaip kitos lėšos, esančios skolininko sąskaitoje.[1]
„Bendra tvarka areštuojama asmens sąskaita, į tą sąskaitą pervedami pinigai ir tada jie nurašomi. Aišku, paliekama laisvai disponuojama suma. Ta minimali suma šiandien yra 450 eurų“, – aiškina ji.
Antstoliai pabrėžia, kad skolos išieškomos ne jų naudai. „Antstolis išieško skolas kažkam, ne sau, jokiu būdu ne sau – tai ir Petrui, ir Antanui, ir Onutei“, – sako S. Kastanauskienė. Šiuo metu bendras skolų portfelis artėja prie 4 mlrd. eurų, tačiau nėra aišku, kokia šio skaičiaus dalis bus padengta būtent iš pensijų fondų lėšų, nes dalis žmonių kaupimą nutrauks neturėdami skolų. Apskaitos vienetai bus konvertuojami į konkrečią sumą, o „Sodra“ netrukus paskelbs skaičiuokles, kurios leis gyventojams įvertinti, kiek jie gali tikėtis atsiimti.
Tuo pat metu antstolių teigimu, daliai gyventojų sukauptos lėšos gali tapti realia galimybe išbristi iš ilgai augusios skolų spiralės. Jei visa skola padengiama iškart, nebeskaičiuojamos palūkanos, kurios daugelyje bylų sudaro reikšmingą įsiskolinimo dalį. „Gavusi didelę sumą šeima to iš karto tikrai nepajaus, nes ji sukaupta kitoje svetimoje kišenėje ir ją panaudoti skoloms padengti nebūtų taip skausminga“, – sako ji.
Trys įstatyme numatytos išimtys apsaugos pažeidžiamiausius žmones
Vis dėlto ne visi gyventojai, atsiimantys pensijų fondo lėšas, rizikuoja iškart jas prarasti – įstatymas numato tris aiškias situacijas, kai pinigai negali būti areštuojami. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė pažymi, kad visuomenė apie tai informuojama per mažai.
„Problema ta, kad pasakoma A, bet nepasakoma B, t. y. iš ko negalimi išskaitymai“, – teigia ji. Pagal galiojančią tvarką lėšų negalima išieškoti, jei žmogui suteiktas paliatyviosios pagalbos siuntimas, jei jis serga sunkia liga iš oficialaus sąrašo arba jei nustatytas 70 proc. ar didesnis netektas dalyvumas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis patarėjas Rokas Keršys patvirtina, kad tokiais atvejais gyventojai ne tik nepraras lėšų antstoliams, bet ir nemokės 3 proc. mokesčio valstybei. Tačiau daugumai žmonių šios išimtys nebus taikomos, todėl būtina įvertinti, kokį poveikį turės sprendimas atsiimti lėšas vienkartine suma.
Anot R. Keršio, vienkartinis atsiėmimas gali tapti finansiškai labai skausmingas: „Antstolis bendrąja tvarka galės visą skolą išrašyti nuo vienos sumos. Vienas skausmingas lėšų nurašymas. Poveikis šeimos finansams gali būti visai didelis ir toks staigus, šokiruojantis.“
Alternatyva – pensijų anuitetas arba periodinės išmokos, iš kurių skolos būtų dengiamos palaipsniui ir mažesnėmis dalimis, laikantis Civilinio proceso kodekso nustatytų ribų. Vis dėlto tokia tvarka reiškia, kad įsipareigojimų vykdymas gali užtrukti ilgiau, o palūkanos per tą laiką toliau augtų, todėl gyventojams rekomenduojama iš anksto įvertinti visus scenarijus.
Ekspertai ragina prieš bet kokį sprendimą išsiaiškinti savo skolas – kitaip rizikuojama likti be lėšų ir be pensijos
Tiek antstoliai, tiek socialiniai ekspertai pabrėžia, kad daugelis gyventojų iki šiol net nežino, kokias skolas turi. Todėl prieš priimant sprendimą dėl lėšų atsiėmimo būtina pasitikrinti savo įsipareigojimus Antstolių informacinėje sistemoje. „Per elektroninę bankininkystę prisijungus prie Antstolių informacinės sistemos galima sėkmingai pažiūrėti, kokio dydžio skolos, kokios vykdomosios bylos, kas vykdo, kuris antstolis. Svarbiausia noras“, – sako S. Kastanauskienė.
Ne Vyriausybinio sektoriaus atstovai primena, kad daliai žmonių pensijų pinigai būtų reikšminga trumpalaikė finansinė pagalba, tačiau jei jie bus automatiškai nurašyti skoloms, žmogus liks be finansinės injekcijos dabar ir be didesnės pensijos ateityje. Dėl to internete jau atsirado iniciatyvų rinkti parašus, siūlant riboti antstolių galimybes areštuoti šias lėšas.
Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Šnirpūnė primena, kad skolų išieškojimas iš pensijų fonduose sukauptų lėšų šiuo metu yra tik teorinė galimybė, nes viskas priklausys nuo žmonių sprendimo atsiimti pinigus. Ji atkreipia dėmesį, kad oficialiai dirbančių skolininkų yra tik apie 20 procentų, todėl daliai jų sukauptos sumos apskritai nebus pasiekiamos.[2]
Pasak jos, net ir tais atvejais, kai žmogus nuspręs nepasiimti visų lėšų iš karto, skolos vis tiek bus išskaičiuojamos iš periodinių pensijų išmokų, tačiau mažesnėmis dalimis ir ilgesnį laiką, o tai reiškia, kad dėl palūkanų skola gali tik dar labiau augti. D. Šnirpūnė pabrėžia, kad antstoliai neskatina skubėti atsiimti sukauptų pinigų, tačiau tiems, kurie tą darys, rekomenduoja pasinaudoti proga susitvarkyti finansinius įsipareigojimus ir „pradėti gyvenimą nuo švaraus balto lapo“.
Ekspertai sutaria: lėšų atsiėmimas gali tapti galimybe išbristi iš finansinių problemų, tačiau kartu yra didelė rizika, kad gyventojai praras ir dabartinę finansinę pagalbą, ir būsimą pensiją. Todėl visiems rekomenduojama sprendimą priimti tik turint pilną informaciją ir įvertinus visas pasekmes.
