Europos Parlamentas nori suvienodinti rankinio bagažo taisykles – keleivių lauks daugiau aiškumo, bet galbūt ir brangesni bilietai
Europos Parlamentas nusprendė, kad kiekvienas keleivis galėtų nemokamai į lėktuvą pasiimti ne daugiau nei du rankinio bagažo vienetus: vieną lagaminą ar krepšį (iki 100 cm bendrų išmatavimų) ir vieną asmeninį daiktą (rankinę ar kompiuterio krepšį, ne didesnį nei 40x30x15 cm). Tokia tvarka esą siekiama vienodinti skrydžių sąlygas visoje ES ir palengvinti keleivių keliones.
Tačiau šis sprendimas susilaukė aštrios kritikos iš pagrindinių pigių skrydžių bendrovių „Ryanair“ ir „Wizz Air“. Jos teigia, kad įpareigojimas įtraukti rankinį bagažą į bilieto kainą privers branginti skrydžius ir sumažins vartotojų pasirinkimo laisvę – keleiviai priverstinai mokės už paslaugas, kurių gali ir nereikėti. „Wizz Air“ netgi įspėja, kad toks sprendimas pakenks efektyvumui ir įlaipinimo greičiui, ypač atsižvelgiant į trumpą pigių skrydžių įlaipinimo modelį[1].
Tuo tarpu „Ryanair“ grėsmingai kalbėjo apie bilietų kainų kilimą, nors po Europos Parlamento balsavimo pati paskelbė apie planus savarankiškai didinti nemokamo rankinio bagažo matmenis – keleiviams bus leidžiama nemokamai turėti net 40x30x20 cm krepšį, kuris galės sverti iki 10 kg.
Makalius prieš pigių skrydžių triukus: bagažo apmokestinimas – nesąžiningas
Kelionių ekspertas Rimvydas Širvinskas skeptiškai vertina pigių skrydžių bendrovių grasinimus, kad Europos Parlamento siūlymai sukels bilietų brangimą. Anot jo, bendrovės negali tarpusavyje tartis dėl kainų – tai būtų nelegalu, o vienai kėlus kainas, kai konkurentai to nedaro, jos prarastų keleivius. Jis palaiko idėją suvienodinti nemokamo rankinio bagažo taisykles visoje ES ir pabrėžia, kad dabartinė situacija, kai net už mažą kuprinę tenka mokėti, yra nesąžininga.
Širvinskui nenuostabu ir tai, kad „Ryanair“ iš pradžių garsiai priešinosi, o vėliau paskelbė pati didinanti nemokamo bagažo matmenis. Jis primena, kad ši bendrovė dažnai garsėja provokuojančia komunikacija – anksčiau jau grasino įrengti stovimas vietas ar apmokestinti tualetus. Tokie pareiškimai, pasak jo, yra dalis strategijos sukelti kuo daugiau viešojo dėmesio ir daryti spaudimą sprendimų priėmėjams.
Ekspertas taip pat kritikuoja dažnai kartojamą argumentą, kad dauguma keleivių renkasi keliauti „lengvai“. Jo pastebėjimu, vis daugiau žmonių ryžtasi mokėti už papildomą bagažą dėl patogumo ar noro parsigabenti lauktuvių. Kartu su Ispanijos skirta bauda penkioms pigių skrydžių bendrovėms už neskaidrų bagažo apmokestinimą, tai, pasak Širvinsko, tik sustiprina Europos Parlamento siekį įvesti aiškesnes ir vienodesnes taisykles visiems keleiviams Europoje.
Kelionėms lietuviai išleidžia vis daugiau ir daugiau
O štai lietuviai savo kelionių apsukų mažinti, panašu, neketina – šią vasarą kelionėms vidutiniškai skiriama jau 950 eurų, arba 9 proc. daugiau nei pernai. Tai lemia kylanti infliacija, didėjančios pajamos ir platesnis kelionių pasirinkimas. Vis dažniau pasirenkamos ilgesnės atostogos bei „darbostogos“ – darbo derinimas su poilsiu[2].
Kelionių organizatoriai fiksuoja rekordinius pardavimų augimo tempus: šių metų pirmąjį ketvirtį keliautojų skaičius išaugo daugiau nei 20 proc. ir viršijo net priešpandeminį lygį. Lietuviai vis mažiau atsižvelgia į kainą – svarbiausia tampa kelionės kryptis, data ir trukmė. Per pastarąjį dešimtmetį žymiai išaugo ir norinčių išleisti daugiau nei 900 eurų dalis.
Nors keliautojų biudžetai didėja, vis daugiau žmonių viršija suplanuotas išlaidas – apie 16 proc. Ekonomistai perspėja, kad kelionių kainų mažėjimo greičiausiai nesulauksime. Aukšta infliacija ir didėjanti paklausa lemia, kad kokybiškas poilsis ir toliau brangs.
