Darbo inspekcija ir mokesčių administravimas viešai įvardija ribą, už kurios vienos dienos komandiruotė Lietuvoje nebegali būti laikoma teisėtu būdu pakeisti kompensaciją. Jų vertinimu, vien komandiruotės įforminimas negali tapti priemone, kuria išmokos perkeliamos į dienpinigių režimą, jei pats darbo pobūdis iš esmės nesikeičia.
Vienos dienos komandiruotė negali pakeisti ankstesnės kompensacijos
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai pažymi, kad situacijos, kai darbuotojui mokami dienpinigiai už įformintas vienos dienos komandiruotes Lietuvoje, neturėtų būti laikomos darbuotojo padėties gerinimu. Institucijų vertinimu, darbdaviai negali mokėti dienpinigių už įformintas vienos dienos komandiruotes Lietuvoje, kai taip iš esmės pakeičiamas iki tol taikytas kompensavimo modelis.
Šis vertinimas siejamas su nuo 2023 m. liepos 1 d. pasikeitusia praktika, kai panaikintos kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą ar darbą, susijusį su važiavimu. Po šio pakeitimo, kaip nurodoma, kai kurie darbdaviai pradėjo forminti vienos dienos komandiruotes Lietuvoje ir vietoje buvusios kompensacijos mokėti dienpinigius.
Institucijų teigimu, toks pakeitimas savaime nereiškia geresnės darbuotojo padėties, nes dienpinigiai, kaip ir anksčiau mokėtos kompensacijos, nėra laikomi darbo užmokesčiu, nėra apmokestinami ir nėra įtraukiami skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.
Dienpinigių režimas mažina su darbo užmokesčiu siejamas išmokas
VDI ir VMI nurodo, kad dėl tokio modelio mažėja atostoginiai, išeitinės išmokos ir kitos išmokos, kurios skaičiuojamos pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Taip pat, jų vertinimu, darbuotojas nukenčia naudodamasis socialinėmis garantijomis, nes mažėja ligos, vaiko priežiūros, nedarbo išmokos, senatvės pensija ir kitos „Sodros“ mokamos išmokos ar pensijos.
Institucijos pažymi ir tai, kad toks darbuotojo padėties „gerinimas“ finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Mokant dienpinigius už formintas vienos dienos komandiruotes, darbuotojui gali būti mokamas galimai mažesnis darbo užmokestis, nes dienpinigiai neatlieka darbo apmokėjimo funkcijos.
Jų paskirtis, kaip nurodoma, yra kompensuoti padidėjusias darbuotojo išlaidas komandiruotės metu, todėl šios išmokos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl kilnojamojo darbo nepalieka vietos komandiruotės formai
Institucijų poziciją sustiprina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Joje jau seniai suformuota taisyklė, kad kai darbuotojo darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais, komandiruotės nėra forminamos.
Todėl, kaip pažymima, kaip komandiruotė negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio. Šiame kontekste nurodomos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009 ir 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019.
Darbo organizavimo esmė negali būti keičiama vien įforminimu
Institucijų vertinimu, po kompensacijos panaikinimo darbuotojo atliekamas darbas iš esmės nepasikeitė, tačiau atskiri darbdaviai pakeitė tik jo įforminimą ir pradėjo mokėti kitos rūšies neapmokestinamas išmokas. Dėl to, jų manymu, tokia praktika prieštarauja kompensacijos panaikinimo tikslams.
Pažymima, kad vienos dienos ar vienos pamainos trukmės darbo funkcijų atlikimas kitoje vietovėje, kai tai atitinka kilnojamojo pobūdžio darbą, negali būti vertinamas kaip vienos dienos komandiruotė Lietuvos teritorijoje. Tokiu atveju, kaip nurodo institucijos, dienpinigiai neturėtų būti mokami.
Didinti darbo užmokestį laikoma priimtina kryptimi
Siekiant iš tiesų gerinti kilnojamojo pobūdžio darbą dirbančių darbuotojų padėtį, institucijos nurodo kitą kryptį. Jiems gali būti mokamas didesnis darbo užmokestis ar kitos į darbo užmokestį įeinančios išmokos, tokios kaip įvairūs priedai, priemokos ar kt.
Tokios išmokos, kaip pažymima, apmokestinamos visais privalomaisiais mokesčiais. Ši pozicija palieka aiškią ribą tarp teisėto darbo apmokėjimo ir bandymo pakeisti darbo organizavimo esmę neapmokestinamų dienpinigių režimu.
Parengta pagal VDI informaiciją.
