Skambūs pareiškimai apie nepripažintos respublikos prisijungimą
Pasaulio nepripažįstamos Pietų Osetijos Respublikos valdžia derasi su Maskva dėl galimo teritorijos prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Tai, duodamas interviu „RIA Novosti“ pareiškė pseudovalstybės parlamento vadovas Alanas Alborovas.[1]
Pasak jo, Rusijos pusė patikino pasirengusi svarstyti konkrečius pasiūlymus ir dabar visi einamieji klausimai aptariami juos koordinuojant su Rusijos Federacija pagal dviejų šalių santykius ir turimus susitarimus.
A.Alborovas pabrėžė, kad Pietų Osetijos prisijungimas prie Rusijos taps įmanomas tuomet, kai šalys bendrai tai nuspręs.
Apie referendumą paskelbta prieš metus
2023 metais prieš Pietų Osetijos prezidento rinkimus šalies valdžia paskelbė, kad planuoja surengti referendumą, kad išsiaiškintų gyventojų nuotaikas ir požiūrį į galimą susijungimą su Rusija. Per balsavimą laimėjęs ir prezidento postą gavęs Alanas Gaglojevas pareiškė, kad pirmiausia šiuo klausimu pasitars su Maskva.
Po šio pseudovalstybės vadovo pareiškimo referendumas buvo atidėtas, tačiau Rusijos URM ketvirtojo NVS šalių departamento vadovas Denisas Gončarovas patikino, kad Rusija pasirengusi svarstyti konkrečius ir aiškius Pietų Osetijos pasiūlymus.
Prieš tai, 2022 metais, Kremlius teigė, kad nėra nusiteikęs imtis kokių nors veiksmų, kurie leistų Pietų Osetijai prisijungti prie Rusijos. Tuo pat metu savo pretenzijas į pasaulio nepripažįstamą valstybę pareiškė Sakartvelas, patikinęs, kad sieks susigrąžinti šias teritorijas taikiai.
Karas ir prieštaringai veritinama „nepriklausomybė“
Apie savo nepriklausomybę Pietų Osetija, ilgą laiką buvusi tuometinės Gruzijos TSR dalimi, paskelbė 1992 metais. 2008 m., siekdamas susigrąžinti regiono kontrolę, Tbilisis pasiuntė į jį kariuomenę. Pastaroji atakavo Cchinvalį. Tuo suskubo pasinaudoti Rusija, kuriuos tuometinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas įsakė pradėti specialiąją karinę operaciją, kurios rėmuose į regioną išskubėjo rusų kariniai daliniai.
Ginkluotas konfliktas truko penkias dienas. Jam pasibaigus, rugpjūčio 26 d., D. Medvedevo įsakymu Rusija oficialiai pripažino Pietų Osetijos nepriklausomybę.
2022 m. vasarą D. Medvedevas pareiškė, kad 2008 m. konfliktas Gruzijoje ir dabartinis konfliktas Ukrainoje – vieningas procesas ir bendras, prieš Rusiją nukreiptas veiksmas. Vakarai ir, pirmiausia, JAV esą per kaimynines šalis nori sukelti chaosą Rusijoje, nes esą prieš Pietų Osetijoje įvykusį rusų ir kartvelų kariuomenių susidūrimą Amerika ciniškai rengė Gruzijos kariuomenę karui, tiekė jai ginklus bei siuntė savo instruktorius, teigė Rusijos Saugumo Tarybos vadovas.[2]
Kuo pasižymi probleminis regionas
Pietų Osètija (osetinų k. Khussar Iryston, gruz. Samkhret Osetis), Sakartvelo Vidinės Kartlijos krašto dalis, prie Rusijos Federacijos (Šiaurės Osetijos-Alanijos) sienos. Nepriklausomybę paskelbusi vadinamoji Pietų Osetijos Respublika (užimta Rusijos kariuomenės) apima iki 1991 egzistavusios autonominės srities teritoriją ir dabartinės Vidinės Kartlijos krašto Kareli ir Gori rajonų šiaurines dalis.[3]
Plotas 3900 km2. Apie 57 000 gyventojų (2020). Centras ir didžiausias miestas – Cchinvali (32 700 gyventojų, 2020).
Didumą Pietų Osetijos teritorijos užima Didžiojo Kaukazo pietiniai šlaitai (Račios, Lichi, Lomi kalnagūbrių dalys). Svarbiausios perėjos: Mamisoni (2819 m), Roki (2996 m). Pietų Osetijos aukščiausia viršūnė Chalacos kalnas (3938 m). Apie 92 proc. teritorijos yra aukščiau 1000 metrų. Klimatas pereinamasis iš subtropinio į vidutinių platumų. Sausio mėn. vidutinė temperatūra pietuose –2 °C, liepos – 21 °C. Per metus iškrinta 600 mm kritulių, kalnuose apie 1500 mm. Didžiausios upės – Didysis Liachvi, Ksani. Aukštai kalnuose daugiausia auga kėniai, papėdėse ąžuolai, bukai, skroblai.
2008 09 Rusija ir Pietų Osetija pasirašė draugystės, bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos sutartį (Pietų Osetijos nepriklausomybę dar yra pripažinę Nauru, Nikaragva, Sirija, Venesuela, t. p. Abchazija, Padniestrė ir kai kurie kiti tarptautinės visuomenės nepripažinti separatistiniai dariniai).
Beje, neseniai apie tai, kad nori prisijungti prie Rusijos, pareiškė ir kita pasaulio nepripažinta pseudovalstybė – Padniestrė. Panašu, kad Maskva sėkmingai naudojasi konfliktu Ukrainoje ne tik plėsdama savo teritorijas ginklu, bet ir, Vakarams visą dėmesį skiriant Kijevui, prisijungdama ginčytinus regionus „jų pačių prašymu“.
