Lee Jae Myung susitikimas su Shigeru Ishiba Tokijuje žymi pragmatišką posūkį ir istorinį žingsnį Pietų Korėjos diplomatijoje
Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myung pirmąjį savo dvišalį vizitą pasirinko ne Vašingtone, o Tokijuje – tai tapo precedento neturinčiu sprendimu nuo 1965 metų, kai buvo normalizuoti Pietų Korėjos ir Japonijos santykiai.
Susitikęs su Japonijos ministru pirmininku Shigeru Ishiba, L. J. Lee pabrėžė būtinybę „drąsiai atsitraukti nuo praeities įpročių“ ir kurti ateitį grindžiamą bendrais interesais.
Abi šalys sutiko stiprinti bendradarbiavimą ne tik saugumo, bet ir ekonomikos srityse – nuo dirbtinio intelekto iki kovos su žemu gimstamumu, visuomenės senėjimu bei stichinių nelaimių prevencija.
Tokiu būdu abi sostinės siekia parodyti, kad gali rasti bendrą kalbą net turėdamos sudėtingą praeitį.
Japonijos ir Pietų Korėjos susitarimai siunčia signalą Vašingtonui ir Šiaurės Korėjai
Susitikimo metu Lee Jae Myung ir Shigeru Ishiba patvirtino, kad bendradarbiaus kartu su JAV siekdami „visiškos Korėjos pusiasalio denuklearizacijos“. Jie įsipareigojo tęsti dialogą, remti Jungtinių Tautų sankcijų įgyvendinimą bei bendras pastangas prieš Pchenjano kibernetinius nusikaltimus.
Be to, Tokijui svarbi ir pagrobtų Japonijos piliečių problema – ji taip pat buvo įtraukta į bendrą pareiškimą.
Šiaurės Korėja sureagavo audringai. Valstybinė žiniasklaida pasmerkė Lee Jae Myung, apkaltinusi jį bandymu įsiteikti Vašingtonui prieš pirmąjį susitikimą su Donaldu Trumpu.
Pchenjanas tokį trilateralinį bendradarbiavimą apibūdino kaip „hegemonijos projektą“, kuris esą tik didins įtampą regione.
Istorinis atminimas išlieka jautria tema, bet abiejų šalių lyderiai renkasi santūrią tonaciją
Nepaisant deklaracijų apie ateitį, istorija neišvengiamai buvo paliesta. Japonija dar kartą pakartojo „nuoširdžią atsakomybę“ už kolonijinę praeitį 1910–1945 metais.
L. J. Lee, savo ruožtu, pabrėžė, kad Pietų Korėja laikysis anksčiau pasirašytų susitarimų dėl priverstinio darbo ir vadinamųjų „paguodos moterų“.
Šis tonas kontrastuoja su praeities įtampa, kai Seulas ir Tokijas dažnai atsidurdavo konfrontacijoje dėl karo aukų klausimų.
Dabartinis susitarimas laikomas ženklu, kad abi pusės siekia negrįžti prie senų nesutarimų, o santykiai turi būti „orientuoti į ateitį“.
Trumpas, prekyba ir gynybos išlaidos – svarbiausias L. J. Lee iššūkis Vašingtone
Po vizito Tokijuje Lee išskrido į Vašingtoną, kur rugpjūčio 25-ąją pirmą kartą susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Šis susitikimas laikomas kritiniu – Pietų Korėjos ekonomika smarkiai priklauso nuo JAV, o šalyje dislokuoti 28,5 tūkst. amerikiečių karių.
D. Trumpas anksčiau ne kartą kritikavo Seulą, vadindamas jį „pinigų mašina“, kuri naudojasi JAV apsauga. Todėl L. J. Lee stengėsi pristatyti save kaip patikimą partnerį, gebantį kartu spręsti saugumo klausimus ir kartu išvengti atviros konfrontacijos dėl prekybos.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad L. J. Lee turėjo vieną svarbiausių tikslų – išvengti netikėtumų. Pasak analitiko Victoro Cha:
„Prezidentui Lee gera žinia būtų ta, jei susitikimas praeitų tyliai, be konfliktų“.
Vis dėlto tikimasi, kad Trumpas spaudė Seulą dar labiau didinti gynybos biudžetą ir pirkti amerikietiškus ginklus, remiantis nauja NATO šalių išlaidų praktika.
Regioninis saugumas tampa bendru vardikliu tarp Seulo, Tokijo ir Vašingtono
Nepaisant politinių niuansų, bendras Pietų Korėjos, Japonijos ir JAV interesas – sulaikyti Šiaurės Korėjos branduolinę programą ir užtikrinti stabilumą regione.
L. J. Lee pabrėžė, kad santykių su Tokiju pagerinimas turėtų sudaryti „dorybingą ciklą“, kuris tik sustiprins trilateralinį bendradarbiavimą.
Tuo pat metu analitikai primena, kad ne tik Pchenjanas, bet ir Pekinas bei Maskva tampa vis aktyvesniais faktoriais Rytų Azijos saugumo architektūroje.
Todėl Seulas stengiasi laviruoti tarp glaudaus bendradarbiavimo su JAV ir Japonija bei būtinybės neužkirsti kelio santykiams su Kinija, didžiausia prekybos partnere.
