Lietuvos pieno ūkiams šiemet – geros naujienos, nors spalį – lengvas atokvėpis
Šiemet pieno ūkininkai Lietuvoje sulaukė gerų naujienų – už pieną mokama gerokai daugiau nei pernai. Per pirmuosius dešimt mėnesių vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina pakilo beveik 24 proc., pasiekdama 513 eurų už toną. Tai reiškia, kad ūkininkai už savo produkciją gauna žymiai didesnę grąžą nei ankstesniais metais. Tačiau tokie kainų pokyčiai ne itin džiugina pirkėjus, mat kartu brangsta ir kiti maisto produktai.
Vis dėlto spalį kainos šiek tiek sumažėjo. Pieno supirkimo kaina, palyginti su rugsėju, nukrito 1,67 proc. ir siekė 492,41 euro už toną. Stambiems ūkiams, parduodantiems daugiau nei 40 tonų pieno per mėnesį, už žalio natūralaus riebumo pieną spalį mokėta 528,91 euro už toną – tai 2,47 proc. mažiau nei rugsėjį. Tokie didieji ūkininkai tiekė apie 65 proc. viso Lietuvoje surinkto žalio pieno[1].
Europos Komisijos duomenimis, vidutinė pieno supirkimo kaina Europos Sąjungoje šiemet siekė 532 eurus už toną – 12,5 proc. daugiau nei pernai. Be to, ūkininkai Bendrijoje šiemet gauna net 25 proc. daugiau nei per pastarųjų penkerių metų vidurkį. Didžiausi pieno kainų šuoliai šiemet fiksuoti Lietuvoje, Latvijoje, Čekijoje, Švedijoje ir Estijoje, o tai rodo, kad Baltijos šalių pieno sektorius išlieka itin konkurencingas.
Kas šeštas lietuvis jaučiasi finansiškai nuskriaustas: maistas ir komunalinės išlaidos verčia taupyti
Tuo tarpu daugelis Lietuvos gyventojų patiria finansinį stresą – 17 proc. savo finansinę padėtį vertina blogai, o 3 proc. teigia neturintys pakankamai pinigų net maistui. Beveik pusė apklaustųjų (45 proc.) teigia, kad pinigų pakanka tik pagrindinėms išlaidoms, tokioms kaip maistas ir drabužiai, bet stambesniems pirkiniams jie vis dar taupo. Tuo tarpu 33 proc. respondentų savo padėtį vertina gerai, o vos 2 proc. sau leidžia viską, ko nori[2].
Didžiausią finansinę naštą daugumai gyventojų kelia komunaliniai mokesčiai ir maisto kainos, rodo apklausa. Paskolų grąžinimas, įskaitant būsto paskolas ir kitus kreditus, slegia apie 10 proc. gyventojų. Kiti finansinius rūpesčius patiria dėl nuomos, būsto remonto, vaistų ar vaikų išlaidų. Blogą finansinę padėtį dažniau nurodo pensininkai, bedarbiai, namų šeimininkės bei žemesnes pajamas gaunantys žmonės, o geresnę – didmiesčių gyventojai, jaunesni ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.
Rugpjūtį maisto kainos šoktelėjo daugiau nei 6 proc.
Tuo tarpu rugsėjo pabaigoje paviešinti išankstiniai Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad per metus maisto kainos Lietuvoje išaugo 3,7 proc. Rugpjūtį jų kainos šoktelėjo daugiau nei 6 proc., sudarydamos daugiau nei pusę bendros infliacijos[3].
Didžiausią įtaką kainų kilimui padarė brangstančios žaliavos – kiaušiniai, pieno produktai, mėsa, vaisiai ir daržovės. Šių produktų kainos augo dėl ligų protrūkių, prastesnio derliaus bei ekstremalių klimato reiškinių, o taip pat pabrango importuojamos prekės, tokios kaip kava, šokoladas ar alyvuogių aliejus.
Prognozuojama, kad kai kurių žaliavų kainos artimiausiu metu turėtų stabilizuotis, tačiau išlaikys poveikį infliacijai dėl augančio vartojimo ir pensijų išmokų. Lietuva, kaip atvira ekonomika, ypač jautriai reaguoja į pasaulines tendencijas: didesnė paklausa kitose Europos šalyse kelia supirkimo kainas ir vietoje, todėl nors pieno, kiaušinių ir mėsos kainos gali sulėtinti augimą, vaisių ir daržovių kainų svyravimai išliks dėl derliaus ir klimato nežinomybės.
