<h2>Pokyčiai Lietuvai sėkmingoje olimpinėje rungtyje</h2>
<p>Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės federacija (UIPM) priėmė sprendimą keisti jojimą nauja rungtimi. Vietoje žirgų ir kliūčių ruožo atletų laukia ekstremalus bėgimas[1].</p>
<p>Remiantis UIPM, priimant sprendimą buvo laikomasi 13-os kriterijų: buvo atsižvelgta į sportininkų požiūrį, medicininius aspektus (įskaitant fizinį krūvį, traumas ir antidopingą), TV, žiniasklaidos ir rinkodaros galimybes.</p>
<p>Naujoji rungtis bus išbandyta iškart po 2022 m. pasaulio taurės finalo Ankaroje, Turkijoje birželio pabaigoje, o olimpinėse žaidynėse debiutuoti galėtų 2028-ais Los Andžele.
</p>
<p>Poreikis keisti penkiakovės rungtį akcentuotas po Tokijo olimpiados, kai atletei Annikai Schleu niekaip nepavyko suvaldyti žirgo.</p>
<blockquote>
<p>Sportininkės agresyvūs žirgo raginimai ir atletės trenerės ant gyvūno išlietas pyktis patraukė gyvūnų mylėtojų dėmesį. Tai paskatino kalbas, jog jojimą reikėtų išbraukti iš šiuolaikinės penkiakovės rungčių ir surasti jam pamainą[2].</p>
</blockquote>
<p>Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės federacija (UIPM) sulaukė ne vienos dešimties pasiūlymų, kas galėtų pakeisti jojimą.</p>
<p>Iš pradžių buvo svarstoma, kad tai galėtų būti važiavimas dviračiu, tačiau tokiu atveju penkiakovė taptų pernelyg panaši į triatloną, kur jau yra važiavimas dviračiu, plaukimas ir bėgimas.</p>
<p>Tuomet nuspręsta pasirinkti kitą variantą – ekstremalų bėgimą su kliūtimis, mat tai yra labai platus terminas, o kliūčių ruožai gali būti patys įvairiausi. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/elisa-pitkanen-rzo0o68t7o8-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Permainos neramina daugelį atletų</h2>
<p>Kol kas šiuolaikinės penkiakovės nėra 2028 m. Los Andželo olimpinių žaidynių programoje, bet UIPM tikisi, kad būsimos permainos ir sporto šakos modernizavimas įtikins atsakingas institucijas.</p>
<p>Pažymima, kad jojimo rungtyje nemažai ką lemdavo ir sėkmė, skirstant žirgus burtais. Dabar sėkmės faktorius bus mažesnis.</p>
<p>Remiantis UIPM rekomendacijomis, naujoji šiuolaikinės penkiakovės rungtis turėtų didinti šios sporto šakos populiarumą ir patrauklumą, kartu išlaikant jos esmę – fizinių ir psichologinių jėgų reikalaujančios sporto šakos statusą.</p>
<p>Tačiau sprendimas pašalinti jojimą iš šiuolaikinės penkiakovės programos sulaukė prieštaringos reakcijos iš sportininkų.</p>
<p>Penkiakovininkas iš Lietuvos, Justinas Kinderis teigia, kad pokyčiai reiškia, jog<strong> </strong>bus daugiau rankų darbo, vien penkiakovės tobulintų gabumų neužteks[3]:</p>
<blockquote>
<p>„Iki šiol mums nereikėjo dirbti su angomis, nereikėjo lavinti šuolio, bet dabar gali tekti tai daryti, gali tekti treniruotis užlipti į sieną, – kalbėjo J. Kinderis. – Pats bijojau laipiojimo, o dabar svarbiausia, kad tas kliūtinis bėgimas būtų įveikiamas kiekvienam žmogui. Pavyzdžiui, merginoms, kurios nepadaro prisitraukimų, gali būti sunkus iššūkis. Visiems bus sunkiau, nes atsiras papildomų treniruočių, pratimų raumenims, o tada išauga didesnė traumų rizika. Prie aštrių judesių traumos yra neišvengiamos, tad jų gali padaugėti".</p>
</blockquote>
<p>Apie galimą naują Olimpiados rungtį išgirdusi Tokijo olimpiados vicečempionė Laura Asadauskaitė teigia, jog naujoji penkiakovės rungtis apims bėgimą, kopimą bei šokinėjimą. Tačiau L. Asadauskaitė galvoja, kad jai naujos rungties išbandyti jau nebeteks – sportininkė mąsto po ateinančios olimpiados stabdyti savo karjerą[4].</p>
<p>Grupė penkiakovininkų, tarp jų ir praėjusių metų Tokijo žaidynių aukso medalio laimėtojas britas Joe Choongas, parašė laišką Tarptautiniam olimpiniam komitetui, kuriame prieštaravo žingsniui keisti penkiakovės rungtis.</p>
<p>Sportininkai teigia, kad didžioji dauguma penkiakovininkų nori, kad jojimo sportas būtų „reformuotas, o ne pašalintas". Jie taip pat teigė, kad su sportininkais dėl šio sprendimo beveik nebuvo konsultuojamasi[5], tačiau federacija teigė, kad sportininkai atliko „pagrindinį vaidmenį šiame procese".</p>
<p>Tai ne pirmas šiuolaikinės penkiakovės egzistencinis iššūkis: jos vietai olimpinėse žaidynėse jau daugelį metų kyla grėsmė dėl santykinio nepopuliarumo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/brian-matangelo-bupaamsode-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Penkiakovė keičiama ne pirmą kartą</h2>
<p>Šiuolaikinė penkiakovė savo gyvavimą skaičiuoja nuo 1912 metų ir buvo priversta keistis ne kartą. Prieš daugiau nei šimtmetį, labiausiai kariškiams sugalvotas sportas atrodė kitaip, todėl kito, kad taptų tinkamesnis atletams ir įdomesnis žiūrovams[6].</p>
<p>Keitėsi taškų skaičiavimo sistema ir net pats varžybų laikas: nuo 4–6 dienų sutrumpėjo iki vienos dienos, o pastaruoju metu vis mąstoma, kaip sutraukti visą programą į itin intensyvų poros valandų trukmės renginį. Dabar planuojama visas varžybas sutalpinti į dar trumpesnį laiką, galbūt vos 90 minučių.</p>
<p>Keitėsi ir rungtys. Pavyzdžiui, plaukimo distancija nuo 300 metrų sutrumpėjo iki 200 metrų. Šaudyme garsinius pistoletus keitė oriniai, šiuos – lazeriniai, o šaudymas ir bėgimas, buvusios atskiros rungtys, nuo 2013 m. sujungtos į vieną.</p>
<blockquote>
<p>Šiuolaikinė penkiakovė yra olimpinė sporto šaka, kurią sudaro fechtavimasis (vienu prisilietimu), plaukimas laisvuoju stiliumi, jojimas, šaudymas iš pistoleto ir bėgimas[7]. Tai yra varžybos, įkvėptos tradicinės penkiakovės, vykusios senovės olimpinėse žaidynėse.</p>
</blockquote>
<h2>Pokyčiai Olimpiadoje vyksta kasmet</h2>
<blockquote>
<p>Olimpiadoje kasmet išvystame naujas sporto šakas, o daugybę permainų žada ir ateinanti Paryžiaus olimpiada. Skelbiama, kad joje pamatyti galime ir riedlenčių sportą, ir sportinį laipiojimą ar banglenčių sportą[8].</p>
</blockquote>
<p>2016 m. Rio de Žaneire pirmą kartą į programą buvo įtrauktas regbis, o Brazilijos olimpinėse žaidynėse po 112 metų pertraukos į olimpinių žaidynių tvarkaraštį sugrįžo golfas.</p>
<p>Rio de Žaneiro olimpiada tapo žaidynėmis, kurios buvo antrosios olimpinės su daugiausiai naujovių: pamatėme net 5 naujas sporto šakas.</p>
