Stresą darbe patiria 44 proc. žmonių
Jaučiate nepasitenkinimą savo darbo rezultatais, nuolatinį nuovargį ar emocinį išsekimą? Gali būti, kad jums prasidėjo perdegimo sindromas (PS). Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) šį sindromą netgi įtraukė į ligų klasifikacijos sąrašą[7].
Statistiniai duomenys atskleidžia bauginančią tiesą – pasaulyje PS atvejų kasmet daugėja. Nors Lietuvoje asmenų, kuriems diagnozuotas PS nėra daug, medikai jau grūmoja pirštu įspėdami, kad pastaruoju metu vis daugiau žmonių dirba neskaičiuodami darbo valandų ir netausodami savo sveikatos[2].
Gydytojai perspėja, kad vis augančios darbo valandos ir didėjantys užduočių skaičiai gali lemti darbuotojų emocinį ir fizinį perdegimą. Tuo tarpu ne visi darbdaviai sutinka, kad perdegimą galima prilyginti ligai, dėl kurios reikėtų suteikti nedarbingumą[7].
Per pandemiją ir jai pasibaigus, riba tarp darbo ir laisvalaikio tapo itin plona. Tyrimai rodo, kad stresą darbe patiria 44 proc. žmonių.
Net trys ketvirtadaliai Z kartos atstovų kaip išėjimo iš darbo priežastį nurodo pervargimą. Tai neretai lemia darbuotojų „tylų atsitraukimą“ (angl. „quiet quitting“), kai darbe stengiamasi atlikti tik reikalingiausias užduotis ir nei trupučio daugiau, o didesnis dėmesys skiriamas atsiribojimui ir laisvalaikiui[8].
Perdegimo padariniai juntami ir už darbinės aplinkos ribų
Organizacijų grupinės dinamikos konsultantė Jūratė Muchlickytė sako, kad perdegimą signalizuoja nepasitenkinimas darbo rezultatais, nuolatinis nuovargis, emocinis išsekimas. Perdegimas veda prie įtampos, konfliktų ir nepasitenkinimo komandoje.
„Net jei organizacija sukuria darbuotojams idealias sąlygas, gerai paskirsto darbo krūvį, tai dar nereiškia, kad atskiri darbuotojai išvengs perdegimo. Vien formalios taisyklės po darbo valandų nesiųsti darbinių elektroninių laiškų ar atsijungi nuo darbo platformos nebūtinai sustabdo ties perdegimo riba esančius, tačiau to pripažinti nenorinčius darbuotojus.
Be to, perdegimo padariniai juntami ir už darbo ribų. Tai tikrai nėra sveika“, – sakė J. Muchlickytė. Pasak konsultantės, perdegimas neretai susijęs su perfekcionizmu, baime suklysti, pernelyg didelėmis ambicijomis, nepagrįstais lūkesčiais ar didelės kontrolės siekiu[7].
Tik maža dalis apklaustųjų jaučiasi laimingi darbe
Neseniai „Gallup“ atliktas tyrimas parodė, kad net 39 procentai darbuotojų Europos regione kasdien darbe patiria stresą, 37 proc. – nerimą, 19 proc. – pyktį, 21 proc. – liūdesį. Vos 14 proc. respondentų nurodė, kad yra pilnai įsitraukę ir laimingi darbe.
Panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje – emocinės pagalbos programėlės „Mindletic“ duomenimis, šių metų pradžioje 40 proc. žmonių teigė patiriantys nemalonias emocijas, 57 proc. skundėsi energijos trūkumu, o dažniausiai įvardijama emocija buvo nuovargis.
Be to, padidėjo lietuvių domėjimasis tokiomis temomis, kaip streso valdymas, perdegimo prevencija, psichologinis atsparumas ir saugumas bei kitos.
„Tokią statistiką iššaukė pandemija – daug žmonių dirbo namuose, tad riba tarp asmeninio gyvenimo ir darbo tarsi išnyko. Dalis žmonių per tą laikotarpį pavargo ir nuleido rankas, o kiti suprato, kad jiems tokio gyvenimo nereikia“, – sako viena „Tech Kinship“ įkūrėjų, „Vinted“ IT inžinerijos direktorė Aliona Sosunova.
Kartais sunku pastebėti, kad žmogus perdegė
„Perdegimo simptomai man pasireiškė per kūno ir fizinę būklę. Tai buvo kasdien varginantis galvos skausmas, nes smegenys „neišsijungia“. Nuolat galvojau apie darbą, nepadarytas ir laukiančias užduotis. Kartais sunku pastebėti, kad žmogus yra perdegime iki kol jis pats to neįvardina.
Tačiau į šią būseną veda keli požymiai: jei darbo valandos žmogui yra nuo devintos iki 18 valandos, bet jis dar pasilieka biure ir dirba arba ateina į darbą anksčiau, grįžta namo ir dirba toliau“, – savo patirtimi dalijasi „Pigu.lt“ skaitmeninės reklamos verslo vadovė Ieva Mickevičiūtė.
Galimas ankstyvas perdegimo ženklas – aukštas emocinis nepastovumas
Tam tikromis perdegimo užuominomis dalijasi ir „Mindletic“ specialistai, nurodydami, kad ankstyvas perdegimo ženklas gali būti aukštas emocinis nepastovumas.
Tai reiškia, kad žmonių emocijos paprastai svyruoja nuo vieno ekstremumo iki kito (nuo streso iki išsekimo kiekvieną dieną, nuo ekstazės iki pesimizmo). Perdegimas turi įtakos ir savimonei, todėl paprastai žmogui sunku pačiam susigaudyti, jog tai ką jis patiria gali būti perdegimas[8].
Geros savijautos pagrindas – darbo ir poilsio pusiausvyra. Savo laiką reikėtų paskirstyti taip, kad 8 valandosper parą tektų darbui ir po tiek pat ir asmeniniam gyvenimui bei poilsiui[7].
Pravartu pasikalbėti su savo vadovu
Technologijų sektoriaus atstovai pastebi, kad pandemijos akivaizdoje daug aktualesnės tapo prasmės paieškos. Žmonės pajuto savo „mirtingumą“ ir ėmė galvoti apie egzistencinius klausimus, o tuo pačiu ir darbo reikšmę, atitikimą vertybėms.
Įmonės „Revolut“ partneris Andrius Bičeika teigia, jog pajutus, kad artėjama prie perdegimo, pravartu nebijoti išbandyti naujas galimybes savo įmonės viduje – pasikalbėti su savo vadovu, kuris gali paskirti naujas pareigas ar projektus.
„Savo darbovietėje pakeičiau iki 10 pozicijų per 6 metus, tai turbūt vienas iš dalykų, kurie man asmeniškai padeda persikrauti. Žinoma, ne visi turi galimybę keisti pozicijas, bet gal turi galimybę pakeisti projektą. Dirbai su vienu projektu, gali peršokti prie kito ir pažiūrėti, gal tau ten geriau viskas sekasi“, – sako A. Bičeika.
Perdegimas nėra vien darbdavio ar vadovo nuopelnas, tai taip pat ir darbuotojo atsakomybė, todėl problemos sprendimu vienodai pasirūpinti turėtų abi pusės.
Gali padėti aktyvus laisvalaikis
„Darbdavys ar vadovas yra atsakingas už tai, kad teisingai paskirstytų darbo krūvį. Tačiau ir pats darbuotojas yra atsakingas už savo gyvenimą ir pasirinkdamas beprotiškas darbo valandas jis galbūt kažką kompensuoja asmeniniame gyvenime.
Čia reikalinga savirefleksija, psichoterapija ir atsakymų paieškos. Žinoma, labai gerai, kai tai pastebi darbdaviai, vadovai ir gali tinkamai reaguoti“, – sako „Pigu.lt“ skaitmeninės reklamos verslo vadovė I. Mickevičiūtė.
Pasak jos, dirbant sėdimą darbą laisvalaikis turėtų būti kuo aktyvesnis, o itin daug naudos teikia pasivaikščiojimai, mat per pėdų pagalvėles aktyvuojasi serotoninas.
Štai „Continental“ komunikacijos, korporatyvinių reikalų ir talentų paieškos vadovė Ieva Koncevičiūtė siūlo visiems eiti pas psichoterapeutus, net jei dar ir nesate pervargę.
„Dabar pati mokausi mąstyti iš naujo. Kiekvienas vadovas gali kurti psichologinį komfortą, apie tai pasikalbėti visiems reikia, kad kažkas galėtų pasakyti, kad jam jau per daug. Kai yra psichologinis komfortas, yra ir visi kiti elementai. Kartais gyvenimą reikia derinti prie darbo, bet kartais darbą prie gyvenimo“, – sako I. Koncevičiūtė[8].
Svarbu mokėti pasakyti „Ne“
Tačiau vis tik stebuklingo recepto, kaip išvengti perdegimo, deja, nėra. Psichologas Mykolas Kriščiūnas sako, kad bene labiausiai nuo perdegimo apsaugantis veiksnys – aiškios ribos tarp darbo ar kitų perdegimą keliančių situacijų bei viso kito gyvenimo.
Svarbu savęs paklausti, kas man padeda geriau pajusti save, atsiriboti nuo stresą keliančių veiksnių. Tai gali būti fizinis aktyvumas, knygos, filmai, hobiai ar panašios veiklos, leidžiančios sėkmingiau sugrįžti į save. Taip pat svarbu sau įsivardinti vidinius resursus. Pavyzdžiui, žmogaus nuovargis nėra vienalytis: mes galime būti pavargę emociškai ir protiškai, tačiau turėti fizinių jėgų, ir atvirkščiai.
Daugeliui tai padeda: pavyzdžiui, fizinis išsikrovimas neretai atstato mūsų emocines ir protines jėgas. Kiek įmanoma yra svarbu ir atsiriboti nuo to, kas mums labiausiai sukelia perdegimą.
Atsiriboti nuo darbo (ar kitos veiklos), pasakyti „ne“, susimažinti krūvį, komunikuoti apie tai su vadovais ar aplinkiniais daugeliui gali būti išsigelbėjimas, tačiau daugeliui – ir privilegija, kurios negali sau leisti dėl finansinių priežasčių, santykių darbe ir panašių dalykų[9].
