Segalovičienė: praktinė situacija patvirtino priedangų audito išvadas
Oro pavojaus signalas, nežinojimas, kur slėptis, neveikiančios programėlės ir jokios informacijos iš oro uosto darbuotojų. Tokį vaizdą oro uoste aprašė Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, teigdama, kad ši situacija tapo gyvu pavyzdžiu, kaip Lietuva iš tiesų pasirengusi galimoms grėsmėms.
„Nei vieno pranešimo per garsiakalbius kur ką daryti, slėptis ar gal oro uostas pilnai saugus…nei vienas oro uosto darbuotojas nepriėjo… tarsi niekas nevyktų… O vakar dar oro uoste vyko civilinės saugos pratybos.
Priedangos čia nėra. Apps’ai strigo. Tai prie dviejų laikančių stulpų prisiglaudėm…“ – savo feisbuko paskyroje paskelbė I. Segalovičienė[1].
Pasak jos, ši patirtis aiškiai parodė, kad problemos, apie kurias anksčiau buvo kalbama Valstybės kontrolės atliktame priedangų audite, išlieka neišspręstos. Ji pabrėžė, kad realios krizės metu žmonės vis dar susiduria su informacijos trūkumu ir neaiškiais veiksmais.
Valstybės kontrolierė taip pat atkreipė dėmesį į milijonus eurų, skirtus civilinės saugos infrastruktūrai ir priedangoms. Anot jos, šios lėšos turi būti panaudotos laiku, nes praktinės situacijos parodo, kad pasirengimo spragos gali tapti itin rimta problema.
Auditas atskleidė rimtas civilinės saugos spragas Lietuvoje
Valstybės kontrolė nustatė, kad Lietuva vis dar nėra tinkamai pasirengusi gyventojų perspėjimui ir apsaugai ekstremalių situacijų ar karo metu.
Ataskaitoje nurodyta, kad nors šalyje veikia 1 144 perspėjimo sirenos, net 78 proc. jų nėra prijungtos prie vienos centralizuotos sistemos, todėl dalis gyventojų gali būti neįspėti laiku. Tyrime taip pat sukritikuotas daugiau nei dvejus metus vėluojantis gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas, nors tam jau buvo skirti milijonai eurų[2].
Ataskaitoje pabrėžiama, kad daugelyje savivaldybių trūksta kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų. Skaičiuojama, jog kolektyvinės apsaugos statiniuose nepakaktų vietų apie 200 tūkst. žmonių, o priedangose – dar apie 400 tūkst. gyventojų. Auditoriai taip pat nustatė, kad dalis objektų parinkti netinkamai, o kai kurie jų valdytojai net nežinojo, kad jų pastatai įtraukti į apsaugos sąrašus.
Valstybės kontrolė taip pat pažymėjo, kad daugelis priedangų valdytojų nėra pasirengę veikti krizės metu, nėra aiškių planų, kaip užtikrinti žmonių patekimą į priedangas, o didelė dalis objektų nepritaikyti žmonėms su negalia. Nepaisant kritikos, institucijos jau pradėjo pokyčius – planuojama plėsti sirenų tinklą, modernizuoti priedangas ir diegti naują daugiakanalę perspėjimo sistemą.
Paragino keisti Gynybos fondo finansavimo modelį
Tuo tarpu Valstybės kontrolės atliktas 2025 metų Valstybės gynybos fondo auditas atskleidė reikšmingų finansinių ir apskaitos problemų. Auditoriai pateikė sąlygines išvadas, nes fondo ataskaitose nustatyti pinigų srautų neatitikimai, neapskaitytos milijoninės gautinos sumos ir neaiškiai paskirstytos išlaidos tarp skirtingų gynybos projektų[3].
Taip pat pažymėta, kad visuomenei nėra aiškiai parodoma, kokie konkretūs rezultatai pasiekti panaudojus beveik 300 mln. eurų fondo lėšų.
Auditas taip pat kritikavo patį Gynybos fondo veikimo modelį. Valstybės kontrolės teigimu, griežtos lėšų paskirstymo taisyklės ir ilgas pinigų pervedimo procesas trukdo efektyviai finansuoti projektus. Dėl to kai kurios institucijos buvo priverstos skolintis, nors fondo sąskaitose tuo metu liko nepanaudotų milijonų. 2025 metų pabaigoje fonde liko daugiau nei 36 mln. eurų, kurių dalies nebuvo galima panaudoti be papildomų Seimo sprendimų.
Kritikos sulaukė ir civilinės saugos finansavimo modelis. Savivaldybės dėl lėšų turėjo konkuruoti projektų konkursuose, nors ne visoms buvo užtikrintos vienodos galimybės gauti finansavimą. Auditoriai pažymėjo, kad dalis savivaldybių vis dar neturi pakankamo priedangų skaičiaus, o kai kuriems projektams nebuvo nustatyti aiškūs kokybės reikalavimai.
Valstybės kontrolė rekomendavo keisti fondo finansavimo modelį, tačiau Krašto apsaugos ministerija kol kas nepateikė konkrečių sprendimų, kaip tai bus daroma.
Dėl oro pavojaus buvo pakelti NATO naikintuvai
Trečiadienio rytą rytinėje Lietuvos dalyje buvo paskelbtas oro pavojus po to, kai netoli sienos su Baltarusija radarai užfiksavo objektą, turintį bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Dėl situacijos buvo aktyvuota NATO oro policijos misija, pakelti naikintuvai, o Ignalinos, Utenos, Zarasų ir Švenčionių rajonų gyventojai sulaukė perspėjimų telefonuose.
Lietuvos kariuomenė teigė stebėjusi objektą netoli valstybės sienos ir ėmėsi papildomų saugumo priemonių.
Kiek vėliau perspėjimus apie galimą oro pavojų pradėjo gauti ir dalis Vilniaus gyventojų, o tai dar labiau sustiprino įtampą visuomenėje.
