Segalovičienė ir Grunskienė pasirašė susitarimą: stiprinama viešojo intereso apsauga
Siekdamos greičiau identifikuoti galimus pažeidimus ir sustiprinti viešojo intereso apsaugą, Valstybės kontrolė ir Generalinė prokuratūra atnaujino bendradarbiavimo susitarimą. Ketvirtadienį dokumentą pasirašė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė ir generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Naujuoju susitarimu siekiama užtikrinti operatyvesnį informacijos apsikeitimą tarp institucijų, greitesnį reagavimą į galimus piktnaudžiavimo atvejus viešajame sektoriuje ir skaidresnį valstybės turto naudojimą.
Susitarimas iš esmės sustiprina iki šiol galiojusią partnerystę ir suteikia aiškesnius mechanizmus, kaip institucijos bendradarbiaus praktikoje. Didesnis dėmesys bus skiriamas tam, kad audito metu pastebėti galimi pažeidimai neliktų tik administraciniu lygmeniu – jie būtų nedelsiant įvertinami ir teisiniu požiūriu. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad valstybės finansų valdymo problemos būtų sprendžiamos greičiau, o audito išvados turėtų apčiuopiamesnį poveikį[1].
„Puikiai suprantame visuomenės lūkestį matyti ne pavienius institucijų veiksmus, o stiprų valstybės stuburą, saugant viešąjį interesą. Šiuo susitarimu mes ne tik sutvirtiname institucinį tiltą, bet ir užtikriname, kad nustatyti piktnaudžiavimo faktai būtų principingai įvertinti. Mūsų tikslas – paversti žmonių pasitikėjimą realiais pokyčiais ir apginti piliečių teisę į sąžiningai valdomą valstybę“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Numatyta, kad institucijos neapsiribos vien informacijos perdavimu apie galimus pažeidimus. Taip pat planuojama aktyviau dalintis ekspertinėmis žiniomis, metodinėmis įžvalgomis ir gerosiomis praktikomis, kurios padėtų anksčiau atpažinti rizikas viešajame sektoriuje.
Tikimasi, kad toks bendradarbiavimas leis ne tik reaguoti į problemas, bet ir veiksmingiau užkirsti joms kelią dar ankstyvoje stadijoje.
Valstybės kontrolė imasi švietimo ir sveikatos: tikrins milijardines išlaidas
Milijardinės investicijos į švietimą ir sveikatos apsaugą dar nereiškia, kad sistema veikia geriau – būtent tai 2026 metais sieks patikrinti Valstybės kontrolė. Pristatydama naują veiklos planą institucija paskelbė, kad šalia krašto apsaugos didžiausias dėmesys bus skiriamas dviem sritims, kurios tiesiogiai paliečia kiekvieną gyventoją: mokykloms ir sveikatos priežiūros sistemai. Auditoriai analizuos, ar valstybės skiriamos lėšos iš tiesų duoda realią naudą žmonėms ir ar priimami sprendimai padeda gerinti paslaugų kokybę bei prieinamumą[2].
Institucija pabrėžia, kad didėjantis finansavimas turi būti lydimas aiškių rezultatų, todėl audituose bus vertinama ne tik pinigų panaudojimo skaidrumas, bet ir realus jų poveikis visuomenei. Ypatingas dėmesys bus skiriamas sprendimų kokybei, išteklių valdymui ir tam, ar valstybės investicijos padeda stiprinti svarbiausias viešąsias paslaugas.
Didelė dalis planuojamų auditų bus susiję su švietimo sistema, kuriai 2026 metais numatyta daugiau nei 5 mlrd. eurų – apie pusę milijardo daugiau nei ankstesniais metais. Bus vertinama, ar šios lėšos prisideda prie geresnių mokinių pasiekimų, kaip veikia pagalbos sistema specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams ir ar neformaliojo vaikų švietimo veiklos yra prieinamos visiems.
Taip pat bus analizuojami pastaraisiais metais įgyvendinti švietimo sistemos pokyčiai, įskaitant ugdymo turinio atnaujinimą ir egzaminų sistemos pertvarką. Sveikatos apsaugos srityje planuojama tikrinti informacinių sistemų valdymą bei jų integraciją į bendrą e. sveikatos infrastruktūrą, o taip pat įvertinti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų veiklą, finansinį stabilumą ir pasirengimą galimoms krizėms.
Auditas dėl augančių milijardų gynybai: bus tikrinami įsigijimai ir poligonas
Metų pradžioje Valstybės kontrolė taip pat užsimojo išsamiai patikrinti, kaip valstybė naudoja sparčiai augančias viešąsias lėšas – ypač gynybos srityje, kur per pastaruosius metus finansavimas išaugo iki rekordinių sumų. 2026 metais planuojama parengti 31 auditą ir vertinimą, iš jų 26 bus nauji.
Didžiausias dėmesys numatytas gynybos sektoriui: bus vertinamas gynybos įsigijimų skaidrumas, krašto apsaugos sistemos finansų planavimas, kariuomenės logistikos valdymas bei Rūdninkų karinio poligono infrastruktūros projektų įgyvendinimas. Auditoriai sieks nustatyti, ar didėjantis finansavimas realiai stiprina šalies saugumą ir ar sprendimai grindžiami ilgalaike strategija.
Auditorių akiratyje atsidurs ir kitos valstybei svarbios sritys. Bus tikrinama, ar investicijos į švietimą duoda apčiuopiamų rezultatų mokiniams, kaip veikia švietimo pagalbos sistema mokyklose ir kokia yra neformaliojo ugdymo situacija savivaldybėse.
Be to, audituojami bus ir dideli infrastruktūros projektai, tarp jų – „Rail Baltica“, Rūdninkų poligono plėtra bei viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektai, vertinant ne tik jų įgyvendinimą, bet ir ilgalaikius valstybės finansinius įsipareigojimus.
