2024 metais Lenkijos pilietybę gavo rekordinis skaičius užsieniečių, o daugiau nei pusė jų — iš Ukrainos
2024 metais Lenkijos pilietybę gavo 16 342 užsieniečiai ir tai 37 proc. daugiau nei ankstesniais metais ir beveik keturis kartus daugiau nei 2012-aisiais. Pasak oficialių duomenų, tai didžiausias pilietybės suteikimo šuolis per daugiau nei dešimtmetį, tiesiogiai susijęs su išaugusiais migracijos mastais.
Daugiau nei pusę naujųjų piliečių sudarė Ukrainos piliečiai. Be ukrainiečių, reikšmingą dalį naujai natūralizuotų lenkų sudarė baltarusiai, rusai, vietnamiečiai, boliviečiai, armėnai ir turkai[1].
Taip pat ženkliai padaugėjo Izraelio piliečių, prašančių Lenkijos pilietybės remiantis kilme. Po 2023 metų spalio 7 dienos išpuolių Izraelyje šių prašymų skaičius smarkiai išaugo — nuo maždaug 2 500 2021 metais iki daugiau kaip 9 000 2024-aisiais.
Tarp naujų piliečių ir žinomi žmonės, bėgantys nuo karo ar ieškantys istorinių ryšių su Lenkija
Tarp 2024 metais pilietybę gavusių asmenų atsidūrė ir keletas viešai žinomų figūrų. Kovo mėnesį Lenkijos piliečio pasą atsiėmė JAV aktorius ir režisierius Jesse Eisenberg, filmo „A Real Pain“ kūrėjas bei lenkų žydų kilmės palikuonis. Ceremonijoje dalyvavo ir tuometinis prezidentas Andrzej Duda.
Tuo tarpu šią savaitę pilietybę iš dabartinio prezidento Karolio Nawrockio rankų gavo buvęs Rusijos greitojo čiuožimo čempionas Vladimiras Semirunnij, pabėgęs į Lenkiją po Rusijos invazijos į Ukrainą. Jis dabar galės atstovauti Lenkijai artėjančiose žiemos olimpinėse žaidynėse.
Šie atvejai pabrėžia, kaip Lenkijos pilietybė tampa ne tik praktiniu pasirinkimu dėl saugumo ar mobilumo, bet ir simboliniu grįžimu prie istorinių ar kultūrinių šaknų[2].
Pilietybės suteikimas priklauso nuo kilmės, rezidavimo trukmės ar prezidento sprendimo
Lenkijos pilietybę galima įgyti keliais būdais. Vienas dažniausių — kilmės pagrindu. Tokiu atveju pareiškėjas turi pateikti įrodymų, kad bent vienas iš jo tiesioginių protėvių: pavyzdžiui, senelis ar prosenelis — buvo Lenkijos pilietis. Tam reikalingi dokumentai, tokie kaip gimimo ar santuokos liudijimai, ir įrodymai, jog pilietybė nebuvo prarasta per laiką, pavyzdžiui, įgijus kitą pilietybę ar tarnavus užsienio kariuomenėje.
Kita galimybė — gyvenant Lenkijoje. Šiuo atveju reikia atitikti tam tikrus kriterijus: turėti stabilias pajamas, būstą, mokėti lenkų kalbą ir gyventi šalyje ne trumpiau kaip trejus metus. Ši trukmė gali būti trumpesnė sutuoktiniams, susituokusiems su Lenkijos piliečiais. Prezidentas K. Nawrockis yra pasiūlęs šį terminą pailginti iki dešimties metų, siekdamas įgyvendinti griežtesnės migracijos politikos reformas.
Trečiasis kelias — tiesioginis kreipimasis į Lenkijos Respublikos prezidentą. Tokiu atveju pareiškėjai turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius ryšį su Lenkija, bei aprašyti savo asmeninę istoriją ir motyvus, kodėl siekia tapti šalies piliečiais. 2024 metais buvęs prezidentas A. Duda tokiu būdu suteikė pilietybę 1 514 asmenų.
Augantis pilietybės prašymų skaičius rodo ne tik migracijos tendencijas, bet ir Lenkijos kaip saugios, strategiškai svarbios Europos valstybės patrauklumą globaliame kontekste.
