Sukčiai išviliojo visas santaupas: senjorai neteko 13,6 tūkst. eurų
Lietuvoje vis daugiau senjorų įkliūva į sukčių pinkles ir netenka visų savo gyvenimo santaupų. Į redakciją kreipėsi taip pat pensinio amžiaus jau sulaukusi Janina, pasidalinusi ir viešojoje erdvėje jau paplitusia garbaus amžiaus poros istorija, nukentėjusia nuo ilgapirščių. Ir, nors kai kurie tvirtino esą nelaimės būtų padėjęs išvengti lėšų laikymas banke, atsirado tokių, kurie teigė priešingai – esą tokiu atveju senjorai būtų netekę teisės į kompensaciją būsto šildymui.
Į tai sureagavusi senjorė netvėrė pykčiu: „Tai kaip, po galais, jaustis saugiam ir kur laikyti tas santaupas? Juk mums jos reikalingos ne tik einamiems vaistams įsigyti, bet ir galų gale, laidotuvėms atsidėti…“ – rėžė Janina.
Apvogtų senjorų anūku prisistatęs gyventojas socialiniame tinkle „Facebook“ dalinosi, kad prieš dvi savaites buvo apgauti ir apvogti buvo 80-metė močiutė Marytė ir 85-erių senelis Henrikas. Nors apie įvykį buvo pranešta policijai, iki šiol nei įtariamasis, nei pavogti pinigai nerasti. „Nors ir supratome, kad šansų nedaug, vis tiek viduje turėjome viltį“, – rašoma viešame įraše[1].
Sukčiai iš senjorų išviliojo 13 600 eurų grynaisiais. Tai buvo visos jų gyvenimo santaupos, kauptos ilgus metus iš pensijų, skirtos vadinamajai „juodai dienai“. Tarp pavogtų pinigų buvo ir abiejų senjorų neseniai gautos pensijos. Anūku pristatęs jaunuolis pabrėžė, kad netektis smogė ne tik finansiškai – ji palietė ir senelių orumą bei saugumo jausmą.
Įraše taip pat atvirai pripažįstama, jog iš šalies gali atrodyti, kad pinigus reikėjo laikyti banke. Tačiau, pasak šeimos nario, vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie sunkiau orientuojasi aplinkoje, tapti sukčių aukomis yra itin paprasta.
„Patiklius, vyresnio amžiaus žmones apgauti – labai lengva, jei žmogus neturi sąžinės“, – rašoma tekste.
Anūkas teigia, kad pats padės seneliams kiek galėdamas – prisidės prie maisto, komunalinių išlaidų ir kasdienių poreikių. Jis taip pat sulaukė didelio bendruomenės palaikymo, žmonėms dalijantis įrašu ir siūlant pagalbą.
Po skaudžios patirties senjorai esą nusprendė ateityje didžiąją dalį pinigų laikyti banke.
Pinigų laikymas banke – ne visada tinkamiausias variantas?
Nepaisant to, atsirado nuomonių, neva santaupų laikymas banke esą senjorų taip pat neišgelbėtų, mat tokiu atveju jie galėtų netekti teisės į šildymo kompensacijas.
„Jei būtų laikę banke, neduotų kompensacijos už šildymą.“ – tvirtino viena gyventoja.
Tačiau remiantis viešai prieinama informacija negalima daryti išvados, jog banke laikomos santaupos iškart lemtų, jog asmuo neturėtų teisės į kompensaciją šildymui.
Kaip nurodoma Socialinės paramos informacinės sistemos (SPIS) pateikiamoje šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuoklėje, sprendžiant dėl teisės gauti kompensaciją pirmiausia vertinamos asmens ar šeimos pajamos ir faktinės būsto šildymo išlaidos, o ne vien tai, kur laikomi pinigai – banke ar grynaisiais[2].
Kompensacija gali būti skiriama tais atvejais, kai būsto šildymo išlaidos viršija nustatytą dalį asmens ar šeimos pajamų, atsižvelgiant į valstybės remiamų pajamų dydžius ir gyvenančių asmenų skaičių. Skaičiuojama, kiek pajamų lieka po būtinųjų išlaidų, ir tik tuomet nustatoma, ar šildymo našta yra per didelė.
SPIS skaičiuoklė taip pat rodo, kad kompensacija taikoma nepriklausomai nuo šildymo būdo – ji gali būti skiriama tiek centralizuotam šildymui, tiek šildymui dujomis, elektra ar kietuoju kuru, jei tik atitinkami nustatyti kriterijai.
Tuo metu kompensacija neteikiama tais atvejais, kai asmens ar šeimos pajamos yra pakankamos padengti šildymo išlaidas be valstybės pagalbos arba kai deklaruojamos šildymo išlaidos neviršija nustatytų normatyvų. Viešai pateikiamoje informacijoje nėra nurodyta, kad pats faktas, jog pinigai laikomi banko sąskaitoje, automatiškai panaikintų teisę į šildymo kompensaciją.
Telefoniniai sukčiai Kaune ir Vilniuje iš senjorų išviliojo 44 tūkst. eurų
Per pastarąsias dienas policija fiksavo du didelės vertės telefoninio sukčiavimo atvejus, kurių aukomis tapo senyvo amžiaus gyventojai Kaune ir Vilniuje. Nusikaltėliai, prisistatę bankų, telekomunikacijų bendrovių bei policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo iš viso 44 tūkst. eurų. Abiem atvejais teisėsauga pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo[3].
Kaune gyvenantis 1945 metais gimęs vyras nurodė, kad sausio mėnesį, būdamas namuose, sulaukė rusų kalba kalbėjusių nepažįstamųjų skambučių. Prisistatę banko darbuotojais ir policijos pareigūnais, jie iš jo išviliojo 15 tūkst. eurų.
Tuo metu Vilniuje gyvenanti 1941 metais gimusi moteris pranešė, kad sausio 30-osios naktį nepažįstami asmenys, prisistatę telekomunikacijų bendrovės, banko ir policijos atstovais, apgaule pasisavino net 29 tūkst. eurų. Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį.
