Net ir į pensiją išėję senjorai Lietuvoje priversti dirbti toliau
Lietuvoje daugiau nei 80 tūkstančių senjorų ir 43 tūkstančiai žmonių su negalia – nepaisant pensinio amžiaus – vis dar aktyviai dalyvauja darbo rinkoje. Jie ne tik dirba, bet ir toliau moka socialinio draudimo įmokas, dėl ko kasmet auga ir jų pensijos. Šiemet „Sodra“ pensijų naujinimą pradėjo gegužę, o padidėjusias išmokas dauguma gavėjų gaus jau artimiausiu metu. Tiesa, pensijos kils ne visiems, o papildomai užsidirbti vyresniame amžiuje gali toli gražu ne visi.
Kaip skelbia „Sodra“, pensijos dydis priklauso nuo žmogaus darbo stažo ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų – už kiekvienus metus ir už kiekvieną uždirbtą eurą sukaupiami pensijų taškai. Šie taškai, kartu su valstybės nustatyta taško verte ir bazine pensija, lemia galutinę išmokos sumą[1].
Dirbantys pensininkai turi vieną didelį privalumą – jų pensija kasmet peržiūrima ir, dažniausiai, padidinama. Pavyzdžiui, dirbant už MMA (924 eurų), per metus galima užsidirbti 0,49 taško ir vienus metus stažo, o tai reiškia apie 12 eurų padidėjimą tiems, kurie turi būtinąjį stažą. Tiems, kurie jo neturi – apie 3,50 euro.
Svarbiausia – nieko daryti nereikia. „Sodra“ pensijas naujina automatiškai, o jei gegužę padidintos pensijos dar nepasieks visų – iki liepos pabaigos visi dirbantys pensininkai gaus tiek padidintas išmokas, tiek ir nepriemokas už sausį–balandį (ar net iki birželio).
Vis dėlto ne visiems pensija padidės. Kai kuriems senjorams pensijos buvo „įšaldytos“ 2018-aisiais, kad nesumažėtų po tuometinio perskaičiavimo – šiems žmonėms naujinimas realiai įtakos neturės. Negalios pensijų gavėjams pokytis priklausys nuo to, kiek jie pernai sumokėjo įmokų.
Be naujinimo, visiems pensininkams taikomas ir pensijų indeksavimas – automatinis visų pensijų didinimas kasmet nuo sausio 1-osios. Šiemet bazinė pensija padidėjo iki 298,45 Eur, o vieno taško vertė pasiekė 7,16 Eur.
Trečdalis Lietuvos pensininkų į užtarnautą poilsį vis dar neišėjo
Lietuvoje vis daugiau pensininkų lieka darbo rinkoje. Valstybės duomenų agentūros atliktas tyrimas rodo, kad net 33% senatvės pensijas gaunančių žmonių pernai tęsė darbą nekeisdami jo pobūdžio.
Dar 10,8% pensinio amžiaus gyventojų dirbo toliau, bet su tam tikrais pokyčiais – keitė darbovietę ar sumažino darbo krūvį. Tačiau beveik 4 iš 10 50–74 metų amžiaus žmonių per pusmetį nuo pirmosios pensijos gavimo – darbą nutraukė. Vyrai iš darbo rinkos pasitraukdavo dažniau nei moterys[2].
Kodėl dalis pensininkų pasilieka ir toliau dirbti? Trečdaliui tai – finansinė būtinybė, dar 28% dirbo dėl to, kad papildomos pajamos buvo patrauklios. Net 29% respondentų prisipažino, kad darbas jiems teikia malonumą, o 5,4% pabrėžė norą likti socialiai aktyviais. Įdomu tai, kad beveik 5% pensininkų, kurie anksčiau nedirbo, pradėję gauti pensiją grįžo į darbo rinką – kai kurie tik trumpam, o kiti liko ilgesniam laikui.
Nepaisant senjorų aktyvumo, dauguma pensinio amžiaus žmonių vis dėlto pasitraukia iš darbo rinkos – 70% jų išeina į užtarnautą poilsį sulaukę teisės gauti pensiją.
Tiesa, net 61,5% 50–74 metų žmonių apskritai dar negauna jokios pensijos – kai kurie laukia pensinio amžiaus, kiti – galbūt vis dar dirba arba neturi sukaupto reikiamo stažo.
Traukinys vėluojančių nelaukia: nespėjai pasiimti pensijos – ir nebegausi
Tačiau Lietuvoje galiojanti tvarka pribloškia: jei žmogus, pasiekęs pensinį amžių, per 12 mėnesių nesikreipia dėl pensijos skyrimo, jis praranda dalį savo uždirbtų pinigų. „Sodra“ išmokės tik už pastaruosius metus, o visa kita lieka biudžete – net jei žmogus sąžiningai dirbo, mokėjo įmokas ir nieko nepažeidė[3].
Tiesa, „Sodra“ pati nepraleidžia progos – jeigu pavėluosi sumokėti mokesčius, delspinigiai suskaičiuojami greitai, o skola gali būti išieškoma net penkerius metus atgal.
Neseniai grupė Seimo narių pasiūlė keisti šią ydą – pensiją išmokėti už visą laikotarpį, o ne tik už metus. Siūlant tokius pokyčius esą remiamasi Konstitucija – pensija yra žmogaus nuosavybė, o nuosavybė – neliečiama. Bet Vyriausybė tam nepritaria. Pasak jos, tokia reforma padidintų administracinę naštą ir prieštarautų „lygiateisiškumui“. Kitaip tariant – sistema yra svarbiau už žmogų. Ir nors „Sodra“ planuoja, kad ateityje pensijos bus skiriamos automatiškai, šiandien tūkstančiai senjorų lieka be savo pinigų, nes paprasčiausiai pavėlavo.
Ši tvarka ypač skaudžiai paliečia silpniausius – ligotus, emigracijoje gyvenančius ar izoliacijoje atsidūrusius žmones, kurie nesuprato, kad turi prašyti pensijos, o ne ją automatiškai gauti.
Praėjusiais metais 4673 žmonės jau turėjo teisę į senatvės pensiją, bet dėl įvairių priežasčių jos nepaprašė. Jų pinigai – lieka „Sodros“ sąskaitose. Ir taip valstybė tyliai taupo ne iš biudžeto, o iš pensininkų kišenių. Kasmet.
