<h2>Pavasario pabudimas ir laikas, kai visi nusilenkdavo gamtos didybei</h2>
<p>Tikriausiai dažnam mūsų, pavasaris siejasi su pagaliau nutirpusiu sniegu, pirmaisiais snieguolių žiedais, vis ilgėjančiomis dienomis ir gaiviu, geresnius laikus signalizuojančiu bundančios gamtos kvapu. Vos atvertus kalendorių ir pastebėjus, jog jau kovas, mes norom nenorom nusimetam ne tik storas žiemines striukes bei paltus, bet ir visus šaltojo sezono rūpesčius ir vargus.</p>
<p>Tačiau, galbūt mažai kas žino, jog tikrasis, astronominis pavasaris prasideda anaiptol ne kovo 1-ąją, bet kovo 20-ąją, ir sutampa ne tik su pastaraisiais metais vis labiau švenčiama Tarptautine Žemės diena, bet ir su kita svarbia data – pavasario lygiadieniu. </p>
<p>Pavasario lygiadienis – tai diena, kai dienos ir nakties trukmė susilygina, nuo šios dienos šviesusis dienos laikotarpis tampa vis ilgesnis, o naktys trumpėja. Iš esmės, būtent nuo šios datos mes sulaukiame tikrojo pavasario. Nuo šios dienos šiauriniame pusrutulyje naktis – trumpesnė už dieną, o pietiniame pusrutulyje atvirkščiai – diena tampa trumpesnė už naktį.</p>
<p>Tai ne krikščioniška šventė, o natūralus gamtos paminėjimas, kai ateina tikrasis pavasaris. Senais laikais, kai nebuvo kalendorių, žmonės pavasario metą nustatydavo pagal saulę[1]. Manyta, kad nuo to momento prasideda gamtos atgimimas – pasigirsta pirmasis perkūnas, medžiai sukrauna pumpurus, ima vešėti žaluma, tamsa ima trauktis, užleisdama vietą šviesai. Senaisiais laikais, mūsų protėviai tikėjo, jog būtent pavasario lygiadieniu prasidėdavo ir naujieji metai. Tai buvo svarbus atskaitos taškas, simboline prasme – šviesos pergalė prieš tamsą[2].</p>
<p>Šiandien šiai datai skiriamas menkesnis dėmesys. Šiuolaikinis žmogus nėra toks susijęs su gamta ir jos dėsniais kaip mūsų protėviai. Vis tik, etnografai stengiasi išsaugoti šios datos svarbą, baltiškosioms tradicijoms prijaučiančius žmones kviečia į renginius, kurie įprastai vyksta Šventaragio slėnyje. Jau dešimtmetį Vilniaus etninės kultūros centro iniciatyva rengiami pavasario lygiadienio minėjimai, jų metu groja tradicinė, senoji muzika, deginami aukurai, žvakutės. Kai 1992-ais Lietuvoje oficialiai įteisinta Žemės diena, šios dvi datos sutampa, o Žemės dienos renginiai prisideda prie gamtos ir žmogaus sąveikos puoselėjimo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/humam-npwb4we5c4q-unsplash.jpg" alt="Pavasaris" /></p>
<h2>Senieji pavasario lygiadienio ritualai neatsiejami nuo gamtos</h2>
<p class="p1">Pavasario lygiadienis ilgą laiką buvo vienu svarbiausiu metų įvykiu, reiškiančiu atgimimą, pradžią, naują gyvenimo etapą. Žinoma, šiek tiek paslaptingas ir magija apipintas laikotarpis buvo neįsivaizduojamas be įvairių papročių ir ritualų. Pavyzdžiui, Lietuviai tikėjo, kad pavasario lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų (nes tądien saulė teka tiksliai rytuose), būsi tyras ir sveikas visus metus. Kadangi panašus paprotys buvo praktikuojamas ir Šv. Velykų rytą, galima galvoti, jog šios datos ankščiau sutapdavo. Tiesa, šiais laikais, Velykas minime pirmą sekmadienį po pirmos astronominio pavasario pilnaties[3].</p>
<p class="p1">Žinoma yra tai, kad lietuviai pavasario lygiadienį pasitikdavo išėję į laukus pasitikti rytinės Saulės, kurią sutikdavo su garsiais plojimais ir džiugiomis dainomis. Būtent tuomet buvo laikoma, kad žiema pagaliau atsitraukė, o tikrasis pavasaris jau atėjo į kiekvieno kiemą. Tai tapdavo proga stalus nukloti vaišėmis, o dar seniau, gamtai būdavo išrenkama ir auka, pavyzdžiui gaidys ar kitas naminis gyvūnas.</p>
<p class="p1">Tiesa, neapsigaukite ir nepamanykite, jog lygiadienis buvo minimas tik mūsų protėvių. Daugybė Europos ir pasaulio valstybių pavasarį pasitikdavo su pagarba ir džiaugsmais. Pavyzdžiui, Vokietijoje šiuo laikotarpiu buvo skiriamas dėmesys deivei Ostarai, kuri buvo atsakinga už pavasario pradžią, aušrą, atgimimą. Būtent pavasario lygiadienio metu, norėdami prisigerinti deivei, vokiečiai kepdavo mažutes bandeles, o apeliuodami į deivės vaisingumą, pateikdavo jai dažytų kiaušinių pintinę.</p>
<p class="p1">Pavasario lygiadienį minėjo ir Persijos teritorijos gyventojai, kurie šventė festivalį Zoroastrinė. Vėliau ši šventė išplito Irane, kur tai yra nacionalinės svarbos diena. Panašias pavasario apeigų tradicijas pasiskolino ir Balkanų šalys, kurdai, totoriai. Pavasario lygiadienis visuomet buvo bendruomenės šventė, kuri neišskyrė kitatikių ir kitų kultūrų atstovų, o veikiau vienijo ir leido priminti, kad visi esame Žemės vaikai.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/aniket-bhattacharya-cgyrwbe6hm4-unsplash.jpg" alt="Gamtos atbudimas" /></p>
<h2>Šiandien tikrąjį pavasarį pamini tik etnografai bei astronomai</h2>
<p class="p1">Šiandien pavasario lygiadienio mes nepasitinkame taip audringai, o didesnis dėmesys šiai šventei pastebimas jau tik iš etnografų, taip pat, astronomų. Tiesa, galima pasidomėti kas gi iš ties vyksta mūsų visatoje, kai dienos ir nakties trukmė tampa vienoda? </p>
<p class="p1">Kaip rašo „astronomija.info", kasmet apie kovo 20-21 dieną, visuose Žemės rutulio kampeliuose, išskyrus poliarines sritis, keliaudama dangaus skliautu, saulė atsiduria pavasario lygiadienio taške – dangaus pusiaujo ir ekliptikos, susikirtimo taške. Lygiadienio rytą, saulė pateka tiksliai rytuose, tada 12 valandų keliauja dangumi ir nusileidžia tiksliai vakaruose, diena ir naktis trunka po 12 valandų.</p>
<p class="p1">Nuo šios dienos, saulė dangumi kyla vis aukštyn, dienos ilgėja bei šviesėja ir taip, iki pat vasaros saulėgrįžos – Joninių šventės. Kita vertus, pavasarį, diena su naktimi susilygina jau 2-3 dienomis anksčiau, o rudenį tiek pat vėliau, tačiau minima data nėra keičiama.</p>
<p class="p1">Šiandien, astronominis lygiadienis, tiek pavasario tiek rudens, tėra momentinis įvykis, sekundė, kai Saulė kerta dangaus pusiaują. Atsižvelgdami į tokį reikalingą momentinį tikslumą, mokslininkai teigia, jog visiškai tikslios nakties ir dienos lygybės niekuomet nebūna.</p>
