Šių metų valstybiniai brandos egzaminai ir vėl atnešė rimtų iššūkių
Ne tik dėl užduočių turinio, bet ir dėl jų organizavimo. Kai kurių klaidų pobūdis kartojasi metai iš metų, o kitos klaidos stebina savo apimtimi ir itin abejingu požiūriu į mokinių patirtį.
Išlaikydamas anonimiškumą, apibendrinsiu mokinių patirtis.
Informatikos egzaminas: kai nežinai, iš kur atsisiųsti užduotį
Egzamino pradžia buvo nukelta apie 15 minučių, nes nei mokiniai, nei vykdytojai nežinojo, kur atsisiųsti užduotis. Reikėjo laukti vyr. vykdytojo.
Kai kurie failai buvo techniškai netinkami – viename „Excel“ faile užduoties atlikti buvo neįmanoma. Sistema strigo pateikiant darbus. Per patį egzaminą mokiniai informuojami, kad užduotyse yra klaidų. Vienam mokiniui tai kainavo daugiau nei valandą darbo. Jis buvo priverstas perrašyti pusę kodo.
Anglų kalbos egzaminas: akcentai, ausinės ir neatitikimai
Jau antrus metus neveikia ausinės klausymo metu ir tai ne pavienis atvejis. Klausymo užduotys su britišku akcentu, o kalbėjimo dalyje amerikietiškas. Pamokose nei vieno, nei kito. Užduotys reikalauja aukštesnio nei deklaruojamo B2 lygio: žodynas, struktūra, instrukcijos artėja prie C1 lygio.
Vertinimo instrukcijos, tikėtina, bus per griežtos, todėl mokiniai klausia, ar pvz., ar „reinvent“ ir „re-invent“ bus laikomi lygiaverčiais atsakymais?
Pagal kalbų aprašą, bendra skaitymo tekstų apimtis turėtų būti iki 2100 žodžių, tačiau 2025 m. egzamine ji siekė 2285 žodžius, t. y. 185 žodžiais daugiau nei leidžiama. Tai reiškia, kad mokiniai turėjo perskaityti beveik trečdaliu A4 lapo daugiau, nors egzamino trukmė nebuvo pailginta.
Kalbų egzaminai: kai sistema stringa, o vykdytojai spaudžia baigti darbą
Lenkų kalbos ir literatūros egzaminas strigo techniškai nuo pat pradžių. Kiekviena užduotis krovėsi minutę ar ilgiau. Prieš pasibaigiant laikui mokiniai buvo skubinami, nors pradėti anksčiau nei 9:01 neleista. Mokiniai skubinami užbaigti darbą, nors laikas dar nebuvo pasibaigęs.
Matematikos egzaminas: su neprograminiu uždaviniu
Šių metų matematikos VBE II dalis atskleidė rimtų problemų: kai kurie uždaviniai buvo nekorektiški arba formaliai ne pagal programą, kiti perpildyti nereikalingos informacijos, kuri klaidino net stiprius mokinius. Mokiniams net neužteko vietos sprendimams.
Istorijos egzaminas: kai istorija yra vien faktologija
Šių metų istorijos brandos egzaminas daugeliui mokinių tapo nusivylimo šaltiniu. Ne dėl žinių trūkumo, o dėl pačių užduočių pobūdžio. Net stipriausi mokiniai, tarp jų ir olimpiadų dalyviai, teigė, kad klausimai buvo paremti atsitiktiniais, su ugdymo programa nesusijusiais faktais, kai kuriuos klausimus vadino „visiška nesąmone“, o kai kurios užduotys reikalavo žinių apie asmenybes, kurių niekada nebuvo sutikę mokykloje.
Nors patys rezultatai (pvz., 25–28 taškai iš 40) neatrodo tragiški, pagrindinis nusivylimas kilo dėl to, kad egzaminas neatspindėjo to, kas buvo nuosekliai mokoma. Net mokytojai pripažino, jog užduotys prasilenkė su logika ir realiu ugdymo turiniu.
Ką visą tai rodo?
Mes vis dar eksperimentuojame su moksleiviais ir nesame pasirengę kokybiškai organizuoti išskaidyto egzamino modelio.
Deja, bet NŠA ir mokyklos vis dar pilnai nepasiruošusios skaitmeninių egzaminų organizavimui. Nėra mechanizmo, kaip greitai reaguoti į nelygias sąlygas ir vertinimo problemas.
Per lietuvių kalbos egzaminą, pvz., iš vienos mokinės buvo atimtas juodraštis, nes į jį buvo rašoma raudonu rašikliu.
Iš visų istorijų būtų galima išleisti knygą!
Kol mechanizmas toks: šiais metais reaguojama arba į garsiausiai rėkiančius (retkarčiais) arba į to dalyko egzaminą, kurį laiko didelis skaičius moksleivių.
Klaidų yra daugiau nei suspės paskelbti žiniasklaidos priemonės. Klaidų yra daugiau nei pripažins NŠA ir švietimo ministerija. O mažiausiai surasime reakcijų į tas klaidas.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
