<h2>Vestuvės gali būti labai pribloškiančios</h2>
<p>Jei manote, kad vestuvės – tai didžiulis nesibaigiantis vakarėlis, žinokite, jog daliai ypač jautrių žmonių tai, kaip žinia, asocijuojasi su košmaru: vos tik pastarieji pagalvoja apie garsią muziką, nepatogius drabužius, alkoholį, prakaitą ir visas mirksinčias spalvotas lemputes, nejučia pradeda stigti oro.</p>
<p>Ne paslaptis, jog jei vidutinėje gyvenimiškoje situacijoje esate socialiai nerimastingas, vestuvės gali išties paveikti. Žinoma, galima lengvai užmaskuoti savo jausmus ir apsimesti, kad susidorojate su situacija, bet tik iki tol, kol tai tampa nepakeliama.</p>
<p>Taigi, greičiausiai nederėtų nepaisyti savo poreikių vien tik tam, jog viršyti socialinius lūkesčius – tai tiesiog niekada nėra gera idėja (visa tai gali priversti perdegti, – tapti ilgiausiomis visų laikų „intravertiškomis pagiriomis“)[1]. Kita vertus, laimei, egzistuoja keletas būdų, kaipgi išgyventi vestuves būnant itin jautriu intravertu.</p>
<p><strong>Dar kartą patikrinkite datą, laiką ir vietą (bent du kartus).</strong> Žinau, kad tai skamba šiek tiek keistai, bet jei jaučiate nerimą, gali būti, kad mąstote nelabai aiškiai, dėl ko derėtų keletą kartų peržvelgti kvietimą, jog, tarkim, neatsidurtumėte šventėje dieną per anksti (tokių atvejų, beje, irgi pasitaiko). Apskritai, dalyvavimas visame renginyje – akivaizdu – reiškia daug daugiau laiko praleisti netikėtose socialinėse situacijose, todėl svarbu jausti asmenines ribas ir taupyti savo socialinį „akumuliatorių“.</p>
<p><strong>Kaip galite saugokite savo ausis.</strong> Tiesą sakant, einant į bet kokias vestuves rekomenduojama pasiimti kelis ausų kištukų rinkinius, kadangi muzika būna ne tik labai garsi, bet gali būti ir pasenusi bei nelabai maloni, jau nekalbant apie žymiai garsesnį aplinkinių kalbėjimo toną.</p>
<p><strong>Vertėtų išbandyti saulės akinius.</strong> Esti ir dar viena jutimo problema, kuri dažnam intravertui taipogi yra gana nepatogi – apšvietimas, juolab kad pastarieji pasižymi didesniu jautrumu šviesai. Nežinau, ar saulės akinių dėvėjimas padėtų pritemdyti mirksinčias lemputes, bet pabandyti verta.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/foto-pettine-ifjhaioaoqe-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Alkoholio vartojimas tam, jog nusiraminti yra tarsi dviašmenis kardas</h2>
<p>Visiems gerai žinoma, kad norint nuslopinti nemalonius jausmus ir sumažinti socialinį nerimą neretai pasitelkiami alkoholiniai gėrimai, tačiau nemanau, jog žmonės turėtų remtis tokiu būdu, kad susidoroti su jusliniu poveikiu. Apskritai, norėčiau, jog vestuvės ir socialiniai renginiai būtų draugiškesni intravertui. Aš turiu galvoje, kas gali būti blogo, kuomet yra kiek silpnesnis apšvietimas bei švelnesnis garsas? Jau nekalbant apie mažiau svečių, – juk mažos vestuvės yra fantastiškai jaukios (ir dargi puikiai tinkančios intravertams).</p>
<p>Kad sekančią dieną netektų kovoti ne tik su nuovargiu, bet ir su pagiriomis (nuo gėrimų, šviesų bei milžiniško triukšmo), ir nereikėtų imti bent savaitės atostogų nuo žmonių apskritai, vertinti savo poreikius ir specifinius polinkius, kaip jau supratote, yra itin svarbu.</p>
<p>Žinoma, besituokiantys draugai ir kiti vestuvių svečiai gali manyti, kad kadaise pažinojo jus visai kitokius (laukinius, veržlius bei perdėm aktyvius), bet laikas, daugelio nuostabai, žmogų keičia kardinaliai: kone staiga, žiūrėk, tampate agorafobais, visą mėnesį neišlendančiais iš namų, na, o ką jau kalbėti apie nuolatos už nugaros boluojantį nerimastingumą, taip pat lydimą panikos priepuolių. Visa tai, deja, yra tokio tipo asmenų „duona“, kurią turime sugromuliuoti ir priimti[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/maria-victoria-portelles-hltkfblnvss-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Turėti planą – vestuves palikti anksti ir saugiai – gali būti tikrai naudinga</h2>
<p>Intravertai, dabar klausykite: jūs turite teisę išreikšti savo diskomfortą ir informuoti kitus apie ne itin malonius pojūčius[3].</p>
<p>Pavyzdžiui, įmanoma, jog kažkuriuo metu prie jūsų prieis draugas ir tarstelės: „Žinai ką, džiaugiuosi, kad esi čia. Niekada tau to nesakiau, bet manau, jog tu pažinai gyvenimą anksčiau nei mes. Atsiprašau, bet dabar aš viską suvokiu“, galiausiai dargi pridurdamas, jog keli jo pažįstami, esantys šventėje, jaučiasi taip pat.</p>
<p>Skamba visai jaukiai, turbūt netgi komiškai, argi ne? Juolab kad po tokių šabloniškų elgesio modelių su pastaraisiais nejučia galite tapti gerais draugais – juk gyvenimas spalvotas, beveik nenuspėjamas, dėl ko blyksintys žibintai staiga gali nuvesti prie abipusio jų nemėgimo. Kitaip tariant, kalbėjimas apie emocijas situacijos greičiausiai neišsprendžia, bet negalima gėdytis to, ką jaučiate. Tuo tarpu išreiškus save garsiai, papildomas svoris, ko gero, išgaruos it dūmas.</p>
<p>Galvojant apie tai toliau, įdomu, kas nutiktų, jei apie šiuos dalykus kalbėtume daugiau, juos normalizuojant. Ar vestuvės būtų kitokios? O gal rastume ir kitų intravertų (ar labai jautrių asmenų), besipriešinančių per daug stimuliuojančiai aplinkai? Ar jie bandytų prisitaikyti prie šio garsaus bei šviesaus pasaulio, kaip ir mes? Nujaučiu, jog jei atsivertume kitiems, jaustumėmės nepalyginamai mažiau vieniši, todėl greičiausiai verta pamėginti. </p>
