Po savo genties išžudymo vyras 26 metus gyveno vienas
Tvirtinama, jog mirė paskutinis likęs gyvas Brazilijos čiabuvių genties atstovas, su kuriuo ilgą laiką jokiomis priemonėmis nesusisiekė išorinis pasaulis[1].
Vyras netgi 26 metus gyveno vienas Brazilijos Amazonės atogrąžų miškuose po to, kai jo gentis žuvo išpuolių metu. Ir nors tikrasis vyro vardas yra nežinomas, stebėtojai vis tik jį praminė „Skylės žmogumi“ dėl jo praktikos kasti gilias duobes gyvūnams gaudyti arba pačiam slėptis.
Šio asmens kūną rugpjūčio 23 d. aptiko Brazilijos čiabuvių apsaugos agentūros Nacionalinio indėnų fondo narys Altairas José Algayeris, kuris vyrą rado negyvą hamake prie jo šiaudinio būsto JAV valstijoje.
Pabrėžiama, kad ryškios spalvos aros plunksnos supo genties nario kūną, todėl Algayeris padarė išvadą, jog vyras apsikarstė jomis belaukdamas savo mirties.
Tiesa, nė vienas pašalinis nežinojo šio žmogaus vardo ar itin daug apie jo gentį apskritai, mat pastarosios atstovų genocidas, galima sakyti, buvo jau seniai baigtas. Tai, be kita ko, iš tikrųjų buvo genocidas – galvijų augintojų, ištroškusių žemės ir turtų, tyčinis išnaikinimas visos tautos mastu.
Šiaip ar taip, laukiama išsami mirties ekspertizė, tačiau akivaizdu, jog įvykio vietoje ar aplinkui įsibrovėlių pėdsakų ar smurto žymių nematyti, dėl ko pareigūnai mano, kad vyras mirė dėl natūralių priežasčių sulaukęs maždaug 60 metų amžiaus.
Nėra žinoma, kodėl „Skylės žmogus“ iškasė 3 metrų duobes, įskaitant ir esančią savo būsto viduje
Įdomu tai, jog dalis čiabuvių genties nario iškastų duobių, kaip žinia, buvo užpildytos ietigaliais. Tuo tarpu ant jo namuose esančios sienos buvo matyti įbrėžimų, – manoma, kad tai galbūt užuominos, turinčios subtilią dvasinę reikšmę.
Nepaisant to, jo bėdos su įsibrovėliais prasidėjo dar aštuntajame dešimtmetyje, kai ūkininkai perėmė jo genčiai priklausančias žemes. Tada, devintajame dešimtmetyje, nelegalūs ūkininkai genčiai aukodavo cukraus, sumaišyto su žiurkių nuodais, kurie, pasak tų apylinkių pareigūnų, nužudė didžiąją daugumą genties narių.
Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje sekė dar mažiausiai vienas išpuolis, per kurį buvo nušauti ir nužudyti keli apsinuodijimą išgyvenę žmonės – kaip teigiama, greičiausiai šeši[2]. Galiausiai akivaizdu, jog išgyveno tik „Skylės žmogus“.
Vietos naujienos rodė ir tai, kad per ateinančius du dešimtmečius ginkluotos grupuotės surengė vieną ar kelis išpuolius prieš vyrą ir jo namus. Na, o dešimtojo dešimtmečio viduryje sužinoję vyro buvimo vietą, dalis žmonių aptiko ir čiabuvių ūkininkaujamos žemės įrodymų, atrasdami nugriautų čiabuvių namų liekanas. Ir nors pareigūnai paliko dovanų maisto ir įrankių vieninteliam išgyvenusiam asmeniui, bet vyras jų atsisakė, paspendęs spąstus ir šaudydamas strėlėmis į visus, kurie išdrįso prieiti pernelyg arti.
Manoma, kad vyras pats pasistatė šiaudinę trobelę
Teigiama, jog 1997 metais Brazilijos pareigūnai paskyrė 8 000 hektarus žemės Tanaru teritorijoje – ten, kur vyras „bazavosi“ – kaip rezervatą, aptverdami teritoriją, kurioje šis galėtų gyventi nieko netrukdomas.
Ji, be kita ko, tapo viena iš septynių Brazilijos teritorijų, saugomų žemės apsaugos įsakymais (LPO) – laikinomis teisinėmis priemonėmis, draudžiančiomis ekonominę veiklą regione. Tačiau net ir taikant priemones neteisėtas miškų kirtimas bei išpuoliai, deja, tęsėsi.
Šiaip ar taip, kadangi vyras ryžtingai priešinosi bet kokiems bandymams užmegzti kontaktą, jis mirė neatskleisdamas, kokiai etninei kilmei priklauso; tylėjo ir dėl savo namuose iškastų skylių motyvų.
Kitais žodžiais tariant, pastarasis perdėm aiškiai išreiškė savo pasirinkimą atsiriboti, nepasakydamas nė žodžio, kuris leistų susitapatinti su kokia nors žinoma čiabuvių kalba ar istorija.
Brazilijoje vis dar gyvena apie 305 gentys
Nors dėl menko kontakto su išoriniu pasauliu čiabuvių skaičių sunku apskaičiuoti, manoma, kad Brazilijoje vis dar gyvena apie 305 gentys (iš viso apie 900 000 žmonių). Tuo tarpu su išoriniu pasauliu nekontaktuojančių arba menkai kontaktuojančių genčių yra šiek tiek daugiau nei 100, ir jos, kaip žinia, dažniausiai aptinkamos Amazonės atogrąžų miškuose.
Derėtų paminėti ir tai, kad nuo 2019 m., kai Brazilijoje į valdžią atėjo prezidentas Jairas Bolsonaro, invazijos į žemę ir neteisėta gavyba čiabuvių teritorijose išaugo beveik trigubai – nuo 109 2019 m. iki 305 2021 m. Akivaizdu, jog Bolsonaro išreiškė norą leisti LPO nustoti galioti, atveriant vietines teritorijas tolesniems išpuoliams bei nesaikingam jų išteklių naudojimui. (Tokiais būdais jis demonstravo bejausmę nepagarbą čiabuvių gyvenimams.)
„Gaila, kad Brazilijos kavalerija nebuvo tokia efektyvi kaip amerikiečiai, kurie naikino indėnus“, – sakė Bolsonaro 1998 m. duodamas ne vieną interviu[3].
Ir nors daugelio čiabuvių bendruomenių likimas dar nėra nustatytas, spalį Brazilijoje vyksiančiuose rinkimuose į postą pretenduos rekordinis 181 skaičius čiabuvių.
Džiugu, jog Bolsonaro priešininkas dėl prezidento posto, buvęs prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva, pažadėjo nutraukti nelegalią veiklą čiabuvių žemėje, jei jis bus išrinktas. Kita vertus, jeigu prezidentas Bolsonaro ir jo žemės ūkio verslo sąjungininkai pasieks savo valią, ši istorija kartosis vėl ir vėl, kol bus išnaikintos visos šalies gentys.
