Išplėstinio kurso lietuvių kalbėjimo užduoties rezultatai šiek tiek prastesni nei prieš metus
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė pirmos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino dalies – kalbėjimo užduoties – rezultatus. Pranešama, kad šią dalį laikė daugiau nei 27,3 tūkst. III gimnazijos klasės mokinių, o jų įvertinimai jau pasiekė mokyklas.
Lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio kurso (A) kalbėjimo egzaminą laikė per 17,9 tūkst. mokinių. Net 80% jų surinko pusę ar daugiau galimų taškų – nuo 10 iki 19 iš 20. Maksimalų 20 taškų įvertinimą gavo 1461 mokinys, tai yra 8,1% laikiusiųjų. Bendras šio kurso taškų vidurkis siekia 14,3 iš 20 – šiek tiek mažiau nei pernai, kai jis buvo 15,1, o 10–19 taškų surinko 77% vienuoliktokų.
„Rezultatai rodo, kad mokiniai gana gerai pasiruošę, o išplėstinio kurso dalyviai demonstruoja aukštesnį lygį,“ – teigia NŠA.
Bendrojo kurso (B) egzaminą laikė per 9,1 tūkst. mokinių. Jų rezultatai kuklesni: 57% surinko nuo 10 iki 19 taškų, o vidurkis siekia 10,3 iš 20. Maksimalų įvertinimą gavo 153 mokiniai – vos 1,7% laikiusiųjų. Palyginti su 2024 m., kai vidurkis buvo 10,8, o 10–19 taškų surinko 45,2%, šiemet matomas progresas – daugiau mokinių peržengė pusės taškų ribą.
„Bendrojo kurso rezultatai atspindi skirtingą pasirengimo lygį, tačiau džiugina, kad daugiau mokinių pasiekė geresnius įvertinimus,“ – pažymi NŠA ekspertai.
Egzaminas vyko elektroninėje sistemoje
Pirmoji egzamino dalis – kalbėjimas ir diskusija su vertintoju – vyko elektroninėje sistemoje. Mokiniai gavo publicistinį tekstą su klausimais, turėjo jį pristatyti, aptarti tematiką ir išsakyti savo nuomonę.
„Mokiniai galėjo naudotis lietuvių kalbos žodynu ir atsispausdinti tekstus,“ – aiškina NŠA.
Kiekvieno mokinio pasisakymas buvo įrašomas, siekiant užtikrinti vertinimo skaidrumą. Tekstai atrinkti iš viešų šaltinių, todėl kai kurie mokiniai galėjo būti su jais susipažinę anksčiau.
„Mokytojai rengdamiesi dažnai analizuoja įvairius tekstus, tad neįmanoma visiškai išvengti pasikartojimų,“ – teigia NŠA vadovas.
Vis dėlto statistika rodo, kad tai rezultatų reikšmingai nepaveikė – mokiniai, gavę pažįstamus tekstus, vertinti taip pat, kaip ir kiti.
Be to, mokiniams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, tokiais kaip dizartrija ar ritmo sutrikimai, taikytas koeficientas 1,1, o tarčiai, kirčiavimui ir intonacijai skirti taškai nebuvo vertinami. NŠA pabrėžia, kad taip užtikrintos lygios galimybės visiems.
Primename, jog pirmoji egzamino dalis sudaro 30% galutinio egzamino įvertinimo, likę 70% priklauso nuo antrosios dalies – rašymo. Egzaminas išlaikomas surinkus bent 35 taškus, o pirmosios dalies negalima perlaikyti.
Parengta pagal Nacionalinės švietimo agentūros informaciją.
