<h2>Lyderio pozicija nekinta, tačiau į geriausiųjų trejetą prasibrovė Vilniaus Tech</h2>
<p>Šiandien pristatytas žurnalo „Reitingai“ sudaromas ir skelbiamas universitetų bei kolegijų reitingas. Tradiciškai pastaraisiais metais vyraujančiai tendencijai, pirmąsias vietas savo kategorijose užėmė Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija. Kaip ir įprasta, aukštųjų mokyklų programos vertintos atskirai. VU geriausią rezultatą rodo genetikos ir žurnalistikos bakalauro studijų kryptyse – čia surinkta po 100 balų. Aukštais 98 taškais įvertintos ir visuomenės sveikatos, taikomosios matematikos, statistikos, sociologijos, filosofijos studijų kryptys[1].</p>
<p>Antrosios pakopos, magistrantūros studijų kategorijoje aukščiausiu balu įvertintos VU biochemijos ir fizikos studijų kryptys, daugiau kaip 98 balus surinko chemijos magistrantūros studijos. Seniausias Lietuvoje Vilniaus universitetas pirmauja daugiau kaip trečdalyje bakalauro ir vientisųjų.</p>
<p>Antroji vieta galbūt kiek netikėtai atiteko Vilnius Tech universitetui, pirmaujančiam 13-oje bakalauro studijų krypčių ir 12-oje magistrantūros studijų krypčių. Tai itin ryškus atotrūkis tarp pirmosios ir antrosios vietos. Vilnius Tech pirmauja pirmosios pakopos statybos inžinerijos, gamybos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, (sausumos) transporto inžinerijos, bioinžinerijos inžinerijos, aplinkos inžinerijos, matavimų inžinerijos, saugos inžinerijos bei energijos inžinerijos studijų programose[2].</p>
<p>Magistrantūros studijų programose Vilnius Tech lyderiauja biotechnologijos, statybos inžinerijos, gamybos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos, energijos inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, transporto inžinerijos, bioinžinerijos, matavimų inžinerijos, saugos inžinerijos, architektūros kryptyse.</p>
<p>Trečioji vieta atiteko Kauno technologijų universitetui, toliau rikiuojasi Vytauto Didžiojo universitetas. Tolimesnis reitingas kinta, atskirtai vertinant bakalauro bei magistro studijų programas.</p>
<p>Kolegijų tarpe lydere lieka Vilniaus kolegija, pirmaujanti daugiau nei trečdalyje vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių. Antrąją vietą užima Kauno kolegija, pirmaujanti 12-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių, o trečioji vieta atitenka Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai, pirmaujančiai 6-iose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse[3]. </p>
<ul>
<li>Sudarant aukštųjų mokyklų sąrašus, „Reitingų“ sudarytojai atsižvelgia į šiuos aspektus:</li>
<li>darbdavių nuomonę ir elgesį su absolventais;</li>
<li>geriausių abiturientų, valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių nuo 86 iki 100 balų konkrečios krypties pasirinkimą; kiekvienos krypties priimtųjų į valstybės finansuojamas ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas balo vidurkį ir žemiausią balą;</li>
<li>2019–2020 m. m. nubyrėjusių studentų skaičių.</li>
</ul>
<p>Vertinant aukštąsias mokyklas, remtasi sociologinių tyrimų bendrovės „Prime consulting“ šių metų rugsėjo 8–spalio 4 d. atlikta apklausa.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dom-fou-yrmwvcdyhmi-unsplash-1.jpg" alt="Universitetų reitingai" /></p>
<h2>Rezultatams įtakos turėjo ir pandemija</h2>
<p>Nors pateiktas geriausiųjų aukštųjų mokyklų sąrašas įstaigoms leidžia pasididžiuoti aukštomis pozicijomis, pagrindo pagyroms nėra. Kaip rodo „Reitingų“ užsakymu atliktos apklausos duomenys, maždaug penktadalio studentų netenkina studijų kokybė[4]. Galima manyti, kad dalis pasirinkusių studijas Lietuvoje, kitu atveju, būtų išvykę į užsienį, tačiau jų planus sujaukė pandemija.</p>
<p>Būtent „Reitingų“ vyriausias redaktorius Gintaras Sarafinas ir akcentuoja tokią situaciją bei išskiria, kad pandemija leido Lietuvos aukštosioms mokykloms atsikovoti dalį abiturientų iš užsienio aukštųjų mokyklų. Žinoma, kai kurių mokyklas baigusių jaunuolių planus sujaukė ir „Brexit“: studijos Jungtinėje Karalystėje jau daugelį metų ypač populiarus pasirinkimas.</p>
<p>Be to, pastebima ir liūdna tendencija, kuriai įtakos turi ne Covid-19 situacija, tačiau skirtingi vidurinio išsilavinimo lygiai bei įgytos žinios. Vis daugėja regionų, iš kurių nė vienas abiturientas neįstoja į prestižines, itin puikių egzaminų rezultatų reikalaujančias studijų programas. Pavyzdžiui, į medicinos studijų valstybės finansuojamą vietą pernai neįstojo nė vienas asmuo iš Ignalinos, Švenčionių, Pagėgių, Rietavo rajonų.</p>
<p>Taigi, didžiulė atskirtis tarp miestų ir regionų pastebima ir švietimo srityje. Kaip teigia „Reitingų“ rengėjai, maždaug 50-80 proc. kai kurių didmiesčių mokyklų gimnazistų įstoja į valstybės finansuojamas vietas. Tuo tarpu kai kuriuose regionuose, vos keli jaunuoliai gauna nemokamą vietą arba nei vienas taip ir netampa studentais.</p>
<h2>Nors regionų moksleiviais studentais tampa ne taip dažnai, gerų mokyklų yra ir provincijose</h2>
<p>Žurnalas „Reitingai“ pateikia ne tik aukštųjų mokyklų geriausiųjų sąrašą, tačiau ir bendrojo lavinimo įstaigų. Pagal atskirus dalykus vertinamos mokyklos reitinguojamos į penketuką, o šiais metais tarp lyderių atsidūrė ne tik sostinės ar kitų didžiųjų miestų ugdymo įstaigos, bet ir regionų gimnazijos[5].</p>
<p>Pavyzdžiui, vertinant pagal vieną svarbiausių, lietuvių kalbos dalyką, pateikiamas toks penketukas:</p>
<ol>
<li>Utenos r. Užpalių gimnazija;</li>
<li>Vilniaus licėjus;</li>
<li>Kauno jėzuitų gimnazija;</li>
<li>LSMU gimnazija;</li>
<li>KTU gimnazija.</li>
</ol>
<p>Vertinant matematikos žinias, penketukas tampa toks:</p>
<ol>
<li>Vilniaus licėjus;</li>
<li>Klaipėdos licėjus;</li>
<li>KTU gimnazija;</li>
<li>Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija;</li>
<li>Vilniaus jėzuitų gimnazija.</li>
</ol>
<p>Tuo tarpu vertinant biologijos žinias, penktąją vietą užėmė jau ne didžiųjų miestų, bet Varėnos r. Merkinės V. Krėvės gimnazija, o, pavyzdžiui, pagal anglų kalbos žinias, Lietuvoje pirmauja Kauno r. Vandžiogalos gimnazija.</p>
