Pateikus sąrašą pasirodė siūlymų jį pakoreguoti
Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė 83 būtiniausių prekių ir paslaugų sąrašą, skirtą stebėti kainų pokyčius bei analizuoti gyventojų vartojimo išlaidas. Ši sistema planuojama įgyvendinti nuo 2026 m. sausio 1 d. Sąrašas apima tiek fizines prekes, tiek paslaugas, kurios laikomos gyventojams būtinos. Tikslas – geriau suprasti vartojimo struktūrą, stebėti infliaciją ir užtikrinti, kad gyventojai turėtų prieigą prie pagrindinių poreikių tenkinimo priemonių.
Tačiau jau pasirodė pasiūlymų keisti šį sąrašą. Pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija siūlo išbraukti interneto ir mobiliojo ryšio paslaugas, nes jų kainų stebėsena jau vyksta Ryšių reguliavimo tarnyboje[1].
Lietuvos verslo konfederacija rekomenduoja neįtraukti draudimo paslaugų dėl metodologinių ir teisinių iššūkių, o Sveikatos apsaugos ministerija nori pašalinti vaistus, kadangi jų kainų analizė jau vykdoma kitose programose.
Nuo duonos iki interneto: kasdienės gyventojų išlaidos pagal kategorijas
Sąrašas suskirstytas į 14 kategorijų, o pagrindinės prekių ir paslaugų grupės atrodo taip:
1. Maistas: čia patenka kasdieniai produktai, tokie kaip duona, pienas, mėsa, kiaušiniai, įvairios daržovės ir vaisiai, ryžiai, makaronai, aliejus, cukrus, druska ir nealkoholiniai gėrimai. Tai yra pagrindiniai gyventojų mitybos produktai.
2. Higienos priemonės: būtinos kasdieniam naudojimui, pvz., muilas, šampūnas, tualetinis popierius ir dantų pasta.
3. Apranga: drabužiai ir batai kasdieniam naudojimui.
4. Vaikams skirti produktai: kūdikių maistas, sauskelnės, drabužiai vaikams.
5. Buities prekės: skalbimo priemonės, indų plovikliai, valymo priemonės, būtinos namų higienai palaikyti.
6. Būsto paslaugos: šildymas, vandens tiekimas – gyvybiškai svarbios paslaugos, ypač žiemą.
7. Komunalinės paslaugos: šiukšlių išvežimas, elektros energija, vanduo – kasdienės paslaugos, kurios užtikrina gyventojų komfortą ir sveikatą.
8. Ryšio paslaugos: internetas ir mobilusis ryšys – būtini moderniam gyvenimui, tačiau siūloma juos išbraukti dėl esamos kainų stebėsenos.
9. Transportas: viešojo transporto bilietai, degalai – būtina mobilumui, tiek darbui, tiek kasdienėms reikmėms.
10. Finansinės paslaugos: draudimas (siūloma išbraukti) ir banko paslaugos, reikalingos finansinių poreikių valdymui.
11. Kitos paslaugos: įvairios paslaugos, pvz., drabužių skalbimas, remonto paslaugos, kurias gyventojai naudoja kasdien.
12. Vaistai: būtini medikamentai, tačiau siūloma išbraukti dėl jau vykdomos kainų analizės kitose programose.
13. Augintinių priežiūra: maistas ir priežiūros priemonės gyvūnams – svarbu gyvūnų sveikatai ir gerovei.
14. Laisvalaikio paslaugos: kultūros ar sporto paslaugos, svarbios gyventojų poilsiui ir fizinei sveikatai.
Gyventojai susiginčijo: ar tikrai pomidorai svarbiau už internetą?
Tuo tarpu apie šį sudarytą sąrašą gyventojai turėjo ir savo nuomones. Štai į Susisiekimo ministerijos pasiūlymus išbraukti iš šio sąrašo internetą, sureagavę tautiečiai atkirto – nejaugi pomidorai ir bananai esą svarbiau už vaistus bei internetą, be kurio šiais laikais net ir pas gydytoją nebepateksi, mat viskas perkelta į nuotolines erdves.
„Daugiau negu keistas sąrašas. Kad ir maisto grupėje, įtraukti ryžiai, bet nėra nei grikių nei avižų dribsnių“, – stebėjosi kitas internautas.
Maisto kainos Lietuvoje šoktelėjo: ar galėsime sau leisti kasdienę prekę?
Maisto kainos Europoje kyla greičiau nei infliacija. ECB perspėja, kad tai ypač skaudžiai paliečia mažas pajamas gaunančius gyventojus. Nuo pandemijos maistas pabrango apie trečdalį, o vienas iš trijų europiečių jau nerimauja, ar galės įpirkti kasdienį maistą[2].
Lietuvoje kainų augimas – vienas sparčiausių Europoje, o produktų kainos beveik pasiekė ES vidurkį. Brangsta mėsa, pieno produktai, sviestas, kava, kakava ir alyvuogių aliejus, o kainų šuolius lemia energijos krizė, karo Ukrainoje pasekmės ir klimato kaitos reiškiniai.
Per dešimtmetį maisto kainos Lietuvoje išaugo 75 %, labiausiai – sviestas, aliejai, kiaušiniai, pieno produktai, cukrus ir mėsa. Pigiausia mėsa, vaisiai ir daržovės, brangiausi – nealkoholiniai gėrimai, aliejai ir pieno produktai. Ekonomistai sako, kad kainų augimą lemia ne tik pasauliniai veiksniai, bet ir darbo sąnaudos, didėjanti perkamoji galia bei importo priklausomybė.
ECB prognozuoja, kad maistas brangs ir artimiausiu metu. Lietuvos ekonomistai tikisi šiek tiek lėtesnio augimo kitąmet, jei nebus naujų šokų. Ilgalaikėje perspektyvoje rizika išlieka dėl klimato kaitos ir pasaulinės paklausos.
Nepaisant kainų augimo, daugeliui šeimų maistas vis dar įperkamas, bet mažiausių pajamų gyventojams tai išlieka problema. Socialinės išmokos ir pensijos dalinai padeda, tačiau kasdieniai produktai vis tiek spaudžia biudžetus.
