Netiesiogiai kariauja visas pasaulis?
Indija atsidūrė dėmesio centre po pranešimų apie artilerijos amunicijos tiekimą Ukrainai. „Telegram“ kanalas „Karinis informatorius“ pranešė, kad 2024 metais Indijoje pagamintos minos buvo pastebėtos Ukrainoje. Pasak „Reuters“, šaudmenys iš Indijos į Ukrainą atkeliauja per tarpininkus iš Europos šalių.[1]
Leidinyje pateikiamos artilerijos minų, skirtų 120 mm minosvaidžiams, nuotraukos, kurios, pasak „Telegram“ kanalo autorių, buvo pagamintos Indijoje 2024 m.
120 mm artilerijos minos yra šaudmenys, skirti naudoti su 120 mm monosvaidžiais. Tokios minos gali būti naudojamos atakoms prieš įvairius taikinius, kadangi jos būna skeveldrinės, dūminės ar garsinės-šviesos. Jos gali smogti priešininko gyvčjai jėgai, technikai ar įtvirtinimams 7-8 km atstumu.
Kokio tipo buvo Indijoje pagaminti šaudmenys, kurie pateko į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rankas, „Telegram“ kanalas nenurodė.
Teigiama, kad nepaisant Maksvos prieštaravimų Indija nenustojo tiekti amunicijos
2024 metų rugsėjį buvo pranešta, kad į Ukrainą keliauja Indijos gamybos artilerijos sviediniai. Nepaisant Maskvos prieštaravimų, Naujasis Delis nenustojo tiekti šaudmenų.
Pasak „Reuters“, šie pristatymai buvo atlikti per Europos pirkėjus, įskaitant Italiją ir Čekiją. Italijos bendrovė „Meccanica per l’Elettronica e Servomeccanismi“ (MES) iš Indijos bendrovės „Yantra India“ įsigijo tuščių sviedinių ir užpildė juos sprogmenimis. Tada ši amunicijai buvp perduota Ukrainos kariams. Remiantis muitinės įrašais, kuriuos cituoja agentūra, nuo 2022 m. vasario iki 2024 m. liepos „Yantra“ patiekė MES tuščių sviedinių už 35 mln. JAV dolerių.[2]
Tikslūs duomenys apie į Ukrainą pristatytų šaudmenų pobūdį nebuvo atskleisti, tačiau žinoma, kad tai buvo apie įvairių tipų artilerijos sviedinia, įskaitant 120 mm minas minosvaidžiams.
Rusija išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad Ukrainos kariuomenė naudoja indišką amuniciją. Tačiau šaltiniai praneša, kad Indija nesikišo į procesą, nepaisant Maskvos prašymų aukščiausiu lygiu, įskaitant Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir jo indijos kolegos susitikimus. Reaguodama į šiuos kaltinimus, Indijos užsienio reikalų ministerija atsakė, kad informacija yra „spekuliatyvi ir klaidinanti“. Indija pabrėžė, kad ginklų eksportui taikomi tarptautiniai įsipareigojimai ir teisinės normos, įskaitant reikalvimus dėl galutinio vartotojo.
Naujasis Delis balansuoja tarp ekonominių ryšių su Rusija ir diplomatinio spaudimo iš Europos
Vasario 27–28 dienomis Ursulos fon der Lejen (Ursula von der Leyen) vadovaujama Europos Komisijos narių grupė lankėsi Naujajame Delyje, kad aptartų prekybos ir saugumo klausimus su Indijos vyriausybe. Kaip rašė „Bloomberg“, vienas iš pagrindinių derybų punktų buvo sankcijų Rusijai griežtinimo klausimas. Europos Sąjunga tvirtino, kad kovos Ukrainoje kelia grėsmę ne tik Europai, bet ir Indijai. Todėl ES tikisi Naujojo Delio paramos didinant sankcijų spaudimą Rusijai.[3]
Indija oficialiai neprisijungė prie sankcijų, kurias Vakarų šalys įvedė Rusijai. Indijos užsienio reikalų ministerija tokias priemones vadina „svertais“, kuriuos išsivysčiusios šalys naudoja savo nuožiūra.
Pačioms Indijos bendrovėms taikomi Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos apribojimai dėl kaltinimų dalyvavus apeinant sankcijas Rusijai. Sausį, įvedus naujas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, Jungtinės Valstijos pareikalavo, kad Indija iki vasario 27 dienos nustotų iškrauti naftą iš Rusijos tanklaivių. Tokios įmonės kaip „Gazprom Neft“, „Surgutneftegaz“ ir daugiau nei 180 tanklaivių, kuriuos Vašingtonas laiko Rusijos „šešėlinio laivyno“ dalimi, pateko į sankcijų sąrašus. Reaguodamas į tai, Naujasis Delis sutiko neiškrauti tų tanklaivių, kuriems taikomos sankcijos.
Indija išlieka neutrali Rusijos specialiosios operacijos Ukrainoje (Maskva taip vadina konfliktą) atžvilgiu. Naujasis Delis nesmerkia Rusijos veiksmų, remdamas dialogą ir diplomatinį konflikto sprendimą.
Minósvaidis, pabūklas, šaudantis minomis mortyrine (dideliu 45–85° vamzdžio pakylos kampu) trajektorija. Juo naikinami kariai ir karo technika, inžineriniai įrenginiai ir statiniai, esantys atviroje vietovėje ir už priedangų. Minosvaidis būna lengvasis (mažesnio kaip 60 mm kalibro), vidutinis (60–120 mm kalibro) ir sunkusis (didesnio kaip 120 mm kalibro); lygiavamzdis ir graižtvinis (dažniausiai automatinis); užtaisomas pro laibagalį arba drūtgalį; nešiojamasis, vežiojamasis, velkamasis ir savaeigis. Per II pasaulinį karą dar buvo naudojamas ir daugiavamzdis reaktyvinis minosvaidis. Sukurta mišriųjų graižtvinių pabūklų, šaudančių minomis ir sviediniais. Pirmasis minosvaidis sukurtas Rusijoje 1904.
Minosvaidžiai buvo plačiai naudojami per I ir II pasaulinius karus. 21 a. pradžioje Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenėje naudojami minosvaidžiai, kurių kalibrai 106,7 mm (tokio minosvaidžio masė 300 kg, minos masė 12,3 kg, didžiausias šaudymo tolis 5,65 km, greitašauda 5–10 šūvių/min), 60 mm (minosvaidžio masė 20,4 kg, minos masė 1,7 kg, šaudymo tolis 3,5 km, greitašauda 15 šūvių/min) ir kiti; Prancūzijos kariuomenėje – graižtviniai minosvaidžiai, kurių kalibras 120 mm (minosvaidžio masė 580 kg, minos masė 15,7 kg, šaudymo tolis paprastąja mina – 8,3 km, aktyviąja reaktyvine mina – 13 km, greitašauda 10–12 šūvių/min); Izraelio kariuomenėje – minosvaidžiai, kurių kalibras 120 mm (minosvaidžio masė 365 kg, minos masė 12,9 kg, šaudymo tolis 6,2 km, greitašauda 6 šūviai/min); Rusijos kariuomenėje – minosvaidžiai, kurių kalibras 82 mm (minosvaidžio masė 39 kg, minos masė 3,1 kg, šaudymo tolis 4,27 km, greitašauda 24 šūviai/min). Lietuvos kariuomenės ginkluotėje yra lenkų, bulgarų, čekų gamybos 120 mm kalibro minosvaidžių ir rumunų gamybos 60 mm kalibro minosvaidžių.
