Norovirusu sergama trumpiau nei įprastu gripu
Nors šiemet šaltuoju metų sezonu nepastebimas COVID-19 viruso suaktyvėjimas, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) atkreipė dėmesį į vis sparčiau šiuo metu plintantį skrandžio gripą – norovirusą, kuriuo šiemet užsikrečia vis daugiau gyventojų. Skelbiama, kad šis virusas nėra identiškas užsikrėtimui paprastu gripu, mat jo metu pasireiškia daug labiau varginantys simptomai, susiję su virškinamuoju traktu, bet tuo pačiu juo sergama trumpiau.
Noroviruso protrūkį pastebėję JAV visuomenės sveikatos pareigūnai teigė, kad šiemet užsikrėtimo šiuo virusu atvejų skaičius lenkia kelių pastarųjų metų rodiklius, mat COVID-19 pandemijos metu daugiau dėmesio buvo skiriama koronavirusui, o tai, kad žmonės mažiau būriavosi ir kruopščiau laikėsi asmens higienos, taip pat esą sumažino jų sergamumą virusais. Todėl esą dabar, kai pasaulis jau grįžta į senąsias vėžes, stebimos įprastos užsikrėtimo virusais tendencijos kaip ir iki COVID-19[1].
Nors skelbiama, kad skrandžio gripas tęsiasi trumpiau nei įprastas, jo metu pasitaiko tokie varginantys simptomai kaip viduriavimas, vėmimas, pykinimas, skrandžio skausmas bei nuovargis.
Visgi, nors teigiama, kad norovirusas gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, dažniausiai jis esą linkęs pasireikšti šaltuoju žiemos metu, ypatingai dažnose žmonių susibūrimo vietose: ligoninėse, slaugos namuose, vaikų priežiūros centruose, mokyklose, kruiziniuose laivuose ir t. t.
Didžioji dauguma susirgimų norovirusu praeina be didesnių komplikacijų ir savaime, tačiau vertėtų atminti, kad tokia organizmo būklė greitai gali iššaukti jo dehidrataciją, o dėl to, gali kilti rimtų komplikacijų, o ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams.
Protrūkių metu dažniausiai užsikrečiama nuo lapinių žalumynų (salotų), šviežių vaisių ir vėžiagyvių. Virusas taip pat plinta nuo neplautų rankų, todėl siekiant apsisaugoti, rekomenduojama dažnai jas plauti.
Skrandžio gripas – tiesus kelias į gastroenteritą
Remiantis pranešimais, šiuo metų laiku Anglijoje noroviruso atvejų fiksuojama 66 % daugiau nei vidutiniškai būdavo skaičiuojama tokiu laiku, o didžiausias patvirtintų atvejų augimas pastebimas tarp 65 metų ir vyresnių asmenų[2].
Netgi manoma, kad būtent skrandžio gripas yra dažniausia ūminio gastroenterito priežastis visame pasaulyje. Skelbiama, kad kasmet norovirusai sukelia vidutiniškai 19-21 mln. ūmaus gastroenterito atvejų, dėl kurio daugiau nei 450 000 pacientų atsiduria skubios pagalbos skyriuose.
Specialistų teigimu, pandemijos metu žmonės labiau rūpinosi asmens apsaugos priemonėmis ir menkiau dalyvaudavo masinio susibūrimo vietose, todėl norovirusu buvo sergama rečiau. Kadangi dabar tokios priemonės iš esmės yra panaikintos, žmonės yra labiau linkę juo užsikrėsti, tad prognozuojama, kad pavasarį sergančiųjų skaičius gali dar išaugti.
Norint išvengti noravirusinės infekcijos, galima taikyti tas pačias priemones, kurios buvo naudojamos siekiant apsisaugoti nuo COVID-19 viruso.
Dėl viruso protrūkio pavojaus varpais skambina ir Lietuva
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė, kad 2022 metais buvo užregistruoti 857 norovirusinės infekcijos atvejai, o sergamumo rodiklis siekė 30,5 atvejus/100 tūkst. gyventojų[4]. Didžiausias sergamumas šiuo virusu buvo užfiksuotas lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais.
2021 m. buvo užregistruota 1 019 norovirusinės infekcijos atvejų (36,4 atv./100 tūkst. gyv.), kai tuo tarpu priešpandeminiu metu (2019 m.) buvo fiksuota daugiau – 1 240 atvejų (44 atv./100 tūkst. gyv.), o šiemet tokių buvo registruota 115.
NVSC duomenimis, dažniausias sergamumas fiksuojamas tarp 0-3 m. amžiaus vaikų, o pernai metais šioje amžiaus kategorijoje buvo užregistruotas 581 norovirusinės infekcijos atvejis (67,8 proc. visų atvejų).
„Norovirusine infekcija užsikrečiama virusams per burną patekus į žarnyną (fekaliniu-oraliniu užsikrėtimo keliu). Kad žmogus užsikrėstų, užtenka labai mažos virusų dozės. Dažniausiai užsikrečiama nuo tiesioginio sąlyčio su vemiančiu, viduriuojančiu ligoniu arba per maistą, geriamąjį vandenį (jeigu jis užterštas virusais). Virusai taip pat gali plisti oro lašeliniu būdu, ligoniui vemiant, per užterštas rankas, aplinkos daiktus“, – skelbia NVSC[4].
Siekiant išvengti norovirusinės infekcijos NVSC rekomenduoja imtis šių priemonių:
- dažnai plauti rankas;
- kruopščiai plauti vaisius ir daržoves;
- kruopščiai valyti ir dezinfekuoti chloro turinčiais preparatais aplinkos daiktus bei paviršius;
- ypač kruopščiai valyti ir dezinfekuoti tualetą;
- suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais. Jei įmanoma, geriausiai prieš tai juos pamirkyti buityje naudojamuose balikliuose su chloru;
- skalbinius išlyginti karštu lygintuvu;
- ligoniui skirti atskirą kambarį, dažnai vėdinti patalpas;
- žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu ir išdžiovinti;
- sergančiajam būtina naudotis atskirais indais, asmens higienos priemonėmis bei rankšluosčiais.
