Skyrybos Lietuvoje: kada jos paprastesnės, o kada pabrangsta

Prie Vilniaus gatvių kartais pamatysite užrašą „Greitos ir pigios skyrybos“. Žmonės dažnai klausia, ar tikrai taip būna ir nuo ko priklauso, kiek truks išsiskyrimas ir kiek jis kainuos. Trumpas atsakymas: trukmę ir kainą lemia ne pats sprendimas skirtis, o tai, ar sutuoktiniai dėl esminių dalykų sutaria. Šis tekstas aiškina, kuriais atvejais skyrybos paprastesnės ir kas jas pabrangina.

Du keliai: bendras sutarimas arba ginčas teisme

Pirmiausia reikia atsakyti į vieną klausimą: ar abu sutuoktiniai nori skirtis ir ar gali susitarti dėl sąlygų? Nuo atsakymo priklauso visa tolesnė eiga.

Jei sutaria, skyrybas galima įforminti bendru sutarimu. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, kad tokiu atveju sutuoktiniai pateikia susitarimą dėl skyrybų pasekmių. Jis turi aprėpti vaikų gyvenamąją vietą, išlaikymą ir bendro turto padalijimą. Tokį kelią dažniausiai pasirenka poros, kurios jau aptarė svarbiausius dalykus.

Jei vienas nenori skirtis arba sutuoktiniai nesutaria dėl sąlygų, reikia kreiptis į teismą. Tada sprendimą priima teisėjas, o ne pats žmogus. Tai ilgesnis kelias, nes teismas turi išklausyti abi puses ir įvertinti pateiktus įrodymus.

Kodėl „greitos ir pigios“ skyrybos yra abejotinas pažadas

Skyrybos paprastai nėra viena vienkartinė procedūra. Tai grandinė sprendimų: kur gyvens vaikai, kas ir kiek išlaikys jų poreikius, kaip dalijamas turtas ir kas atsitiks su bendromis paskolomis. Kiekviena grandis gali sustoti, jei šalys nesutaria.

Apie tai rašo ir žurnalo „Mind University“ autorius Giedrius Drukteinis. Kaip rašo mdu.lt, jis nemano, kad egzistuoja „greitos ir pigios skyrybos“. Tekste teigiama: „skyrybos yra amžinas procesas“. Tai nuomonės tekstas, o ne teisinis vadovas, bet pagrindinė mintis sutampa su kasdiene patirtimi. Skelbimas „greitai ir pigiai“ tinka tik tada, kai nėra ką dalyti ir dėl ko ginčytis.

Ką galima tvarkyti patiems ir kur prasideda papildomos išlaidos

Skaitytojui svarbiausia suprasti eigą, o ne teisinius niuansus. Tiems, kurie nori išsamesnio žvilgsnio, yra tekstas, kuriame ką verta žinoti apie skyrybas pasakojama asmeniškai ir su istoriniu fonu. Praktinių žingsnių jame nėra, todėl žemiau pateikiamas bendras vaizdas.

Brangiausia dalis dažniausiai atsiranda ne dėl paties išsiskyrimo. Ją didina ginčai: dėl vaikų gyvenamosios vietos, dėl turto, dėl to, kas ir kiek mokės išlaikymą. Kiekvienas ginčas reiškia daugiau teismo posėdžių, daugiau dokumentų ir daugiau teisininko valandų.

Kaina auga ir tada, kai kuri nors pusė vilkina procesą. Neatvykimas į posėdžius, nuolat keičiamos pozicijos ar naujų reikalavimų pateikimas po ilgos pertraukos stumia sprendimą tolyn. Tikslios sumos priklauso nuo konkretaus atvejo, todėl universalaus tarifo pažadėti neįmanoma.

Kaip tai atrodo kasdienybėje

Pasiimkime dvi sąlygines poras. Pirmoji neturi nepilnamečių vaikų ir bendro turto, o sprendimas skirtis abiem aiškus. Jos gali greitai susitarti raštu, todėl procedūra paprastesnė ir pigesnė.

Antroji turi du vaikus, bendrą butą ir paskolą bankui. Čia reikia nuspręsti, kas liks gyventi bute, kas toliau moka paskolą ir kaip suskirstomas vaikų laikas. Jei sutuoktiniai nesutaria dėl bent vieno klausimo, byla keliauja į teismą ir užtrunka ilgiau. Tai tik iliustracija, o ne statistika: tikros istorijos yra įvairesnės.

Ką pasitikrinti prieš pradedant

Prieš kreipiantis verta užsirašyti, dėl ko jau sutariate, o dėl ko ne. Surinkite santuokos liudijimą, vaikų gimimo liudijimus, nekilnojamojo turto ir paskolų dokumentus. Tvarkingas pluoštas sutrumpina pokalbį su teisininku, o trumpesnis pokalbis dažniausiai kainuoja mažiau.

Pasikonsultuoti su teisininku verta dar iki bylos pradžios. Jis padės įvertinti, ar susitarimas teisingas ir ar neliko spragų, kurios vėliau virstų ginču. Mažesnių pajamų žmonės gali teirautis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Ją teikia savivaldybių ir apskričių institucijos, o teisę gauti nemokamą ar iš dalies apmokamą pagalbą lemia pajamos ir turtas. Tikslią tvarką pasitikslinkite savo savivaldybėje.

Kai šeimoje yra vaikų, dažnai padeda mediacija. Tai pokalbis su nešališku tarpininku, kuris nesprendžia už šalis, bet padeda joms pačioms rasti sutarimą. Tokiu keliu eina ne visi, tačiau jis kartais leidžia išvengti teismo.

Du dažni klaidingi lūkesčiai

Pirmasis klaidingas lūkestis: skyrybos visada baigiasi greitai. Net kai abu sutaria, reikia laiko dokumentams parengti, o ginčo atveju byla gali trukti ilgai. Konkrečios trukmės, kuri tiktų visiems, nėra.

Antrasis: pigiausias kelias yra patogiausias. Pigus sprendimas gali pasirodyti brangus, jei susitarimas surašytas paskubomis ir praleista svarbi sąlyga, pavyzdžiui, kaip dalijamasi paskola. Pataisyti tokią klaidą vėliau paprastai kainuoja daugiau nei pradinė konsultacija.

Todėl realistiškiausias planas yra toks: iš anksto išsiaiškinti, ar sutariate dėl vaikų, turto ir išlaikymo, surinkti dokumentus ir pasikonsultuoti prieš pasirašant. Kuo mažiau neaiškumų, tuo trumpesnis kelias.