2025 metų trečiąjį ketvirtį pasaulinė skola išaugo iki beveik 346 trilijonų JAV dolerių
Pasaulinė skola 2025 metų trečiąjį ketvirtį pasiekė naują istorinį rekordą – beveik 346 trilijonus JAV dolerių, rodo Institute of International Finance (IIF) paskelbta ataskaita. Pagrindiniu šio augimo varikliu tapo valstybių skolinimasis, kuris šiemet augo sparčiau nei privatūs įsipareigojimai.
IIF duomenimis, per pirmuosius tris 2025 metų ketvirčius bendra pasaulinė skola padidėjo daugiau nei 26,4 trilijono JAV dolerių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai ji siekė apie 327,5 trilijono dolerių. Tai reiškia, kad pasaulio ekonomika šiemet kas savaitę vidutiniškai „pridėdavo“ po maždaug 670 mlrd. JAV dolerių naujų skolų.[1]
Dėl tokio augimo bendras pasaulinės skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis pakilo iki 310 proc., tai yra aukščiausio lygio nuo 2024 metų pradžios.
Didžioji skolos augimo dalis teko išsivysčiusioms šalims, nors svarbų vaidmenį išlaikė JAV ir Kinija
Nors skolos augimas ir toliau buvo koncentruotas Jungtinėse Valstijose ir Kinijoje, didžioji bendro prieaugio dalis šiemet teko išsivysčiusioms ekonomikoms. IIF pažymi, kad tai susiję su pagrindinių centrinių bankų vykdytu pinigų politikos švelninimu, kuris paskatino aktyvesnį skolinimąsi.
Išsivysčiusių šalių bendra skola trečiąjį ketvirtį pasiekė apie 230,6 trilijono JAV dolerių, o besivystančių rinkų skola išaugo iki 115,1 trilijono dolerių – abiem atvejais tai yra visų laikų rekordai.
Be JAV, reikšmingas skolos augimas fiksuotas ir Prancūzijoje, Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Tuo metu tarp besivystančių ekonomikų, be Kinijos, didžiausią skolos šuolį patyrė Brazilija, Rusija, Pietų Korėja, Lenkija ir Meksika.
Valstybių skolos augimas išsiskyrė labiausiai, bet didėjo ir namų ūkių bei įmonių įsipareigojimai
IIF ataskaita rodo, kad didžiausias skolos augimas 2025 metais buvo sutelktas viešajame sektoriuje. Didžiausi viešosios skolos prieaugiai fiksuoti Kinijoje ir JAV, po jų rikiuojasi Prancūzija, Italija ir Brazilija.
Pagal skolos rūšis, namų ūkių įsipareigojimai trečiąjį ketvirtį išaugo iki 64 trilijonų JAV dolerių, nefinansinių įmonių skola siekė 99,3 trilijono dolerių, viešojo sektoriaus skola – 105,8 trilijono dolerių, o finansinių institucijų, tokių kaip bankai, skola sudarė 76,6 trilijono dolerių.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad nors skolos augimas kol kas palaikomas ekonominio aktyvumo ir pinigų politikos sprendimų, didėjantis skolos ir BVP santykis ilgainiui gali tapti rimtu iššūkiu tiek išsivysčiusioms, tiek besivystančioms ekonomikoms.
