- Pokyčiams kelią pastojo patys parlamentarai
- Didžiausios išmokos ilgiausiai išsilaikiusiems Seime siekė ir kelias dešimtis tūkstančių
- Siekiama išvengti dvigubų išmokų
Pokyčiams kelią pastojo patys parlamentarai
Siekis paploninti Seimo narių pinigines ir panaikinti mokesčių mokėtojams milijonus atsieinančią Seimo narių privilegiją, kai dar vienai kadencijai neperrinkti parlamentarai gauna solidžias išeitines kompensacijas, nuėjo perniek. Seimūnai nepritarė grupelės konservatorių pamėtėtam pasiūlymui ir nesutiko atsisakyti kompensacijų, kurios, pavyzdžiui, vien 2020-aisiais valstybei kainavo apie 1,5 mln. eurų.
Šiuo metu į naująjį parlamentą neperrinktas Seimo narys turi teisę gauti ir išeitinę kompensaciją, ir atlyginimą. Priešingai, valstybės tarnautojams tokios „nuolaidos“ netaikomos ir šie gali gauti tik išeitines kompensacijas. Todėl grupė konservatorių užsimojo panaikinti tokias galimybes parlamentarams, kad šie netektų dalies išeitinės kompensacijos[1].
Buvo siūloma Seimo statute numatyti išeitinę išmoką, mokamą lygiomis dalimis kas mėnesį, tiems parlamentarams, kurie nebuvo perrinkti sekančiai kadencijai. Tačiau jei šie nebaigus mokėti išeitinės išmokos įsidarbintų ar būtų vėl išrinkti į parlamentą, išmokos mokėjimas būtų nutraukiamas.
Tačiau tokiam užmojui, siekiančiam sulyginti Seimo nariui ir valstybės tarnautojui galiojančią išmokų tvarką, kelią pastojo patys parlamentarai.
Konservatorius Audrius Petrošius pabrėžė, kad toks jo bendrapartiečių teikiamas projektas yra dar ankstyvas ir reikštų darbo sąlygų keitimą jau pradėjusiems eiti savo pareigas Seimo nariams, todėl esą klausimas galėtų būti iškeltas nuo sekančios kadencijos[1].
O štai Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė pastebėjo, kad parlamentarams turėtų būti taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir valstybės tarnautojams, ir jokių čia nuolaidų net negali būti. Anot jos, dabar yra taikomi vos ne du skirtingi įstatymai tiek vieniems, tiek kitiems. Jos nuomone, buvusiam parlamentarui įsidarbinus, išeitinės tikrai neturėtų būti mokamos.
Didžiausios išmokos ilgiausiai išsilaikiusiems Seime siekė ir kelias dešimtis tūkstančių
Tuo tarpu Seimo narių išmokoms skiriamos sumos – nemenkos. Neperrinkti Seimo nariai tikrai negali skųstis darbo vietą paliekantys tuščiomis kišenėmis, mat pas kai kuriuos iš jų nugula ir solidžios, kelias dešimtis tūkstančių eurų siekiančios sumos.
Nuskriausti nelieka ir parlamentarų padėjėjai, kuriems pasibaigus Seimo nario kadencijai išmokamos išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas[2].
2020-aisiais pasibaigus Seimo kadencijai, parlamentarų išeitinėms buvo skirta solidi, net 1 mln. 505 tūkst. eurų siekianti suma, kurios didžiausia dalis buvo atriekta ilgus metus Seimo koridoriuose vaikščiojusiems parlamentarams. Tokių sąraše atsidūrė ir Gediminas Kirkilas, Irena Degutienė bei Irena Šiaulienė, pretendavę net į didesnes nei 23 tūkst. eurų siekiančias kompensacijas.
Tąkart Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro atstovė Justė Radzevičiūtė-Laugalienė informavo, kad biudžete numatyta ne tik solidi suma parlamentarų išeitinėms kompensacijoms, bet ir 644 tūkst. eurų parlamentarų patarėjų ir padėjėjų išeitinėms išmokoms bei net 473 tūkst. eurų kompensuoti jų nepanaudotoms atostogoms[2]. Tiesa, galiausiai suma už padėjėjų nepanaudotas atostogas kone padvigubėjo ir pasiekė 820 tūkst. eurų.
Besibaigiant 2016-ųjų kadencijai, Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas atkreipė dėmesį, kad Seimo nario vidutinė išeitinė išmoka sudarė ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 6 vidutinius mėnesinius buvusio parlamentaro atlyginimų dydžius, priklausomai nuo to, kiek laiko nepertraukiamai truko jo kadencija[4].
Eilinio Seimo nario atlyginimas be priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir neatskaičius mokesčių šiuo metu siekia 3 511,40 eurus, o tuo tarpu Seimo Pirmininko – 4 669,80 eurus[5].
Siekiama išvengti dvigubų išmokų
Pasiūlymas neperrinkto sekančiai kadencijai Seimo nario išeitinę išmoką mokėti dalimis iki kol jis susirasiąs kitą darbą, buvo teiktas dar praėjusiais metais. Buvo siūlyta, kad išeitinės išmokos mokėjimas būtų nutrauktas tais atvejais, jeigu buvęs parlamentaras vėl taptų Seimo nariu, pradėtų eiti valstybės tarnautojo pareigas ar įsidarbintų valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų ir kt.[3]
Tokias pataisas praėjusiais metais registravo TS-LKD frakcijai atstovavę Seimo vicepirmininkai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Jurgis Razma, Paulius Saudargas ir frakcijos nariai Paulė Kuzmickienė, Andrius Vyšniauskas, Antanas Čepononis, Jonas Gudauskas bei Edmundas Pupinis.
Projekto autoriai pastebėję, kad Seimo nariai atsiduria lygesnėje prieš įstatymus pozicijoje nei kiti valstybės tarnautojai, kai, pavyzdžiui, atsilaisvinus Seimo nario vietai asmuo vėl tampa parlamento nariu ir gauna už tai atlyginimą. O tuo tarpu išeitinė kompensacija jau būna išmokėta.
Tokiomis Seimo statuto pataisomis esą ir norėta siekti išvengti situacijų, kai atlyginimas ir išeitinė išmoka susidubliuoja – juk tuomet išmoka nebetenka savo prasmės. O štai pritarus pokyčiams, būtų sutaupytos ir nacionalinės lėšos, mat Seimo narių išeitinėms išmokoms būtų reikalinga ženkliai mažesnė suma[3].
