<h2>Susitarimo projektas įgauna kontūrus</h2>
<p>Po metus trukusių diskusijų pagaliau pristatytas pirminis Nacionalinio miškų susitarimo projektas – pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio iniciatyva. Žaliosios politikos instituto vadovas, Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkas Remigijus Lapinskas pasidalino, kad projektas jau įgauna „kūną“, o interesų grupėms jau pavyko pasiekti keletą susitarimų. Tačiau Aplinkos ministerija, panašu, nieko nežada keisti – miškų kirtimo norma šalyje išliks ta pati.</p>
<p>Skelbiama, kad Nacionalinis miškų susitarimas yra apie tai, kokius miškus turėsime ateityje ir veikia kaip platforma, sukurianti galimybes sisteminiam visų suinteresuotų grupių dialogui bei „logiškai ir nuosekliai veda link bendrų susitarimų“[1].</p>
<p>Projekto oficialiame tinklalapyje nurodoma, kad susitarimo reikšmingumas grindžiamas kaimyninių šalių patirtimi, esą jis padeda įgalinti „kūrybingumą ir inovacijas“, kad tarp šalių būtų surasti tinkamiausi sprendimai. Viso susitarimo esmė – sutarti dėl ilgalaikės, subalansuotos miškų politikos krypties.</p>
<p>R. Lapinskas pasidalino, kad pagaliau po ilgų ir išvarginusių audringų diskusijų, kelių susitarimų interesų grupėms visgi jau pavyko pasiekti. Pavyzdžiui, sutarta, kad Lietuvos miškingumo didinimas yra valstybinės svarbos uždavinys ir jau iki 2050-ųjų turi pasiekti 40 proc.</p>
<p>Susitarti esą pavyko ir dėl miškų bei tiesiogiai susijusių sektorių vaidmens kovoje su klimato kaita stiprinime, ilgalaikio miško naudojimo planavimo ir apsaugos, dar stipresnės saugomų teritorijų apsaugos, miškų socialinės ir kultūrinės vertės didinimo.</p>
<p>Sutarta, kad bus plečiami tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai, keliama miškininkų kvalifikacija ir grąžinamas šios profesijos prestižas bei sąlygų sudarymas piliečių pasiūlymų priėmimui.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lapinskas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kai kurie klausimai nesulaukė vieningo sutarimo</h2>
<p>Tuo tarpu R. Lapinskas pabrėžė, kad ne visais klausimais diskusijos tarp interesų grupių vyko vieningai. Štai trys iš devynių susitarimo grupių negebėjo sutarti dėl vientiso jiems pavestų klausimų teksto.</p>
<blockquote>
<p>R. Lapinsko teigimu, nebuvo sutarta dėl įvairialypių miškų naudų suderinamumo ir ilgalaikio balanso, geresnės biologinės įvairovės apsaugos miškuose bei miškų teikiamos ekonominės naudos padidinimo[3].</p>
</blockquote>
<p>Kita vertus, likusiomis šešiomis temomis, susijusiomis su mokslo sistemų vystymu, privačios nuosavybės ir viešojo intereso santykiu, miškų sektoriaus atvirumu ir visuomenės įtraukties į sprendimų priėmimo procesą, susitarimai buvo pasiekti. </p>
<p>Diskusijų metu, pasak R. Lapinsko, pavyko rasti ir labai svarbius problemų sprendimus, susijusius su klimato kaitai atsparių miškų formavimu bei visokeriopos miškų vertės didinimu.</p>
<p>Sekantis aspektas, keliantis didelę grėsmę yra tas, kad dėl buldozeriu stumiamos valstybinių miškų reformos, miškininko profesija tapo visiškai nebepatraukli dėl juodo debesies, pakibusio virš miškininkų profesinės bendrijos, kuri buvo kaltinama machinacijomis, bet nei vienas miškininkas nuteistas esą nebuvo.</p>
<blockquote>
<p>„Tikiu, kad pagrindinė išvada, kurią leido padaryti šis susitarimo dėl Lietuvos miškų ateities procesas, yra tai, kad dėl ateities tuos interesus visada teks derinti, ir geriau išmokti bendradarbiauti, o ne „kariauti“, bus naudinga visiems proceso dalyviams ir plačiąja prasme – Lietuvos miškams“, – diskusijų rezultatus aptarė politikas[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/miskas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Dabar galiojanti tvarka trukdo miškingumo didinimui</h2>
<p>Socialdemokratas Linas Jonauskas pastebėjo, kad šiuo metu Lietuvoje galiojanti tvarka, kai savaiminiais medžiais apaugusi ne miško paskirties žemė automatiškai tampa mišku tik tada, kai medžių vidutinis amžius siekia 20 metų, stabdo Lietuvos miškingumo didinimą. </p>
<p>Atsižvelgdamas į tai, parlamentaras įregistravo Miškų įstatymo pataisų projektą, kuriuo pakeistų šią nuostatą ir mišku būtų laikoma teritorija, jei joje augančių medžių amžius siektų 10 metų arba jei to paprašytų žemės savininkas[5].</p>
<p>O štai problematika esą labai paprasta, mat jau prieš gerą dešimtmetį buvo pastebėtas mažėjantis savaime apaugančių plotų kiekis – būtent tada, kai ir įsigaliojo nuostata, kad mišku laikoma ta teritorija, kai joje augančių medžių vidutinis amžius siekia 20 metų, o štai jaunesniais medžiais apaugusi teritorija jau traktuojama kaip apleista.</p>
<blockquote>
<p>Dėl šios priežasties, pasak L. Jonausko, jaunesniais medžiais apaugusios teritorijos savininkai buvo pradėti bausti, o norėdami išvengti baudų, medžiais pradėjo tiesiog atsikratyti juos išpjaudami[5].</p>
</blockquote>
<p>Parlamentaro nuomone, tokios žemės savininkus, kurie leidžia ne miško teritorijoje augti miškui, priešingai, reikia skatinti, o ne skubėti bausti. Visgi, kad būtų įgyvendinta šios Vyriausybės programa, kurioje numatyta, kad jau 2024-aisiais šalies miškingumas turi siekti 35 proc., darbų, anot parlamentaro, reikia imtis jau dabar.</p>
<h2>Problema aiški, bet realių sprendimų – jokių?</h2>
<p>Net ir žinant problemą bei pasiekus susitarimus kaip ją spręsti, panašu, jokių realių veiksmų tam nenumatoma. Kovo pabaigoje Aplinkos ministerija pranešė apie tai, kad Lietuvos valstybiniuose miškuose šiais metais miškų kirtimo norma išlieka tokia pati kaip ir 2021-aisiais[6].</p>
<p>2022 metais paliekama ta pati kirtimų norma, kuri buvo sumažinta rečiausiuose medelynuose ir juodalksnynuose, augančiuose bioįvairovei svarbiose pelkėse bei didžiausio ploto pušynuose. Tuo pačiu pranešta ir apie kaupiamus medienos resursus, kurie, esant reikalui, esą galėtų būti panaudojami ir dėl karo Ukrainoje atsiradusiam žaliavų trūkumui kompensuoti. Žaliavinei medienai kasmet atitenka maždaug 1 proc. valstybinio miško.</p>
<p>Kita vertus, laikotarpiu nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1-osios miško kirtimas ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose yra draudžiamas[7].</p>
