Darbo kodekso projektas numato, kad atlyginimai taps skaidresni visose įmonėse, net ir mažiausiose
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Darbo kodekso pakeitimų projektas numato reikšmingus pokyčius atlyginimų skaidrumo srityje. Nors tai dar nėra priimtas įstatymas, pats dokumentas aiškiai rodo kryptį, kuria Lietuva juda įgyvendindama Europos Sąjungos reikalavimus. Pagrindinis tikslas – mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį ir padaryti atlygio sistemas labiau pagrįstas objektyviais kriterijais.
Pagal projektą, visos įmonės – nepriklausomai nuo dydžio – turėtų turėti aiškią darbo apmokėjimo sistemą ir darbuotojų kategorijas. Tai reikštų, kad atlyginimų nustatymas nebebūtų tik individualių susitarimų reikalas, o remtųsi iš anksto apibrėžtais principais. Praktikoje tai ypač svarbu mažose organizacijose, kur iki šiol tokios sistemos dažnai neegzistavo.[1]
Projektas taip pat susijęs su seniai Lietuvoje žinoma, bet realiai retai taikyta pareigybių ir darbų vertinimo logika. Ji leidžia palyginti skirtingus darbus pagal sudėtingumą, atsakomybę, reikalaujamą kvalifikaciją ir kitas objektyvias savybes, o ne pagal derybų rezultatą ar vadovo subjektyvų vertinimą.[2]
Duomenų teikimas „Sodrai“ ir 5 procentų riba keistų darbdavių kasdienybę
Vienas ryškiausių projekto elementų – nauja informacija, kurią darbdaviai turėtų teikti „Sodrai“. Be jau dabar pateikiamų duomenų, būtų nurodoma darbuotojo kategorija, darbo laiko norma ir režimas, taip pat kas mėnesį – priskaičiuotas darbo užmokestis, papildomas atlygis ir apmokėtos valandos. Remdamasi šiais duomenimis, „Sodra“ skaičiuotų vidutinius atlyginimus pagal kategorijas ir lytį.
Apie tai, kokius praktinius pokyčius šis projektas reikštų darbdaviams ir buhalteriams, viešai atkreipė dėmesį ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija. Asociacija savo „Facebook“ paskyroje nurodo, kad atnaujintas Darbo kodekso projektas iš esmės keistų darbo užmokesčio duomenų teikimo ir vidinės atlygio kontrolės praktiką.[3]
Esminė naujovė – vadinamoji 5 procentų taisyklė. Jei paaiškėtų, kad tos pačios kategorijos darbuotojų atlyginimai skiriasi daugiau nei 5 procentais, darbdavys turėtų pateikti objektyvų paaiškinimą. Jei tokio pagrindimo nebūtų, tektų koreguoti atlyginimus ir šalinti nustatytą skirtumą. Tokiu atveju galėtų būti taikomos ir sankcijos.
Darbuotojams tai reikštų naują teisę – galimybę klausti apie vidutinį valandinį atlygį savo kategorijoje. Tai nėra konkretų kolegų atlyginimą atskleidžianti informacija, tačiau ji leidžia suprasti, ar atlygis neatsilieka nuo bendro lygio ir ar nėra galimos diskriminacijos požymių.
Pokyčiai grindžiami ES direktyva ir siejami su ilgalaikiu atlygio atotrūkio mažinimu
Darbo kodekso projektas rengiamas siekiant perkelti į Lietuvos teisę 2023 m. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl darbo užmokesčio skaidrumo. Ši direktyva numato, kad valstybės narės iki 2026 m. vidurio turi įtvirtinti aiškius mechanizmus, leidžiančius darbuotojams gauti informaciją apie atlyginimus ir efektyviau ginti teisę į vienodą atlygį už vienodos vertės darbą.
Statistika rodo, kad problema išlieka aktuali: Lietuvoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis 2023 metais siekė daugiau nei 10 procentų. Nors per pastaruosius metus jis mažėjo, tempas laikomas per lėtu. Todėl siūlomi pakeitimai orientuoti ne tik į informacijos rinkimą, bet ir į realias pasekmes darbdaviams, jei nustatomi nepagrįsti skirtumai.
Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu kalbama apie projektą, kuris dar gali keistis svarstymo metu. Tačiau jo turinys leidžia gana aiškiai suprasti, jog ateityje atlyginimų „už uždarų durų“ bus vis mažiau, o skaidrumas taps ne rekomendacija, o realia darbdavių pareiga.
