- Įsigalioja draudimas žvejoti lašišas ir šlakius
- Ruožai, kuriuose mėgėjų žvejyba uždrausta nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d.
- Akcija „Saugom lašišą“ siekiama šviesti visuomenę
Įsigalioja draudimas žvejoti lašišas ir šlakius
Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad nuo spalio 16 iki gruodžio 31 d. įsigalioja draudimas lašišų ir šlakių žvejybai[1]. Tai reiškia, kad upių ruožuose, kur migruoja ir neršia lašišos bei šlakiai, žvejyba „pagavai-paleisk“ principu galima tik iki spalio 15 d. Vėliau žvejai turi laikyti nustatytų žvejybos reikalavimų.
Įsigaliojus šiems draudimams prasideda akcija „Saugom lašišą“, tad suklusti turi ne tik žvejai, bet ir vairuotojai.
Nuo spalio 16 d. pareigūnai gali stabdyti ir tikrinti, ypač tamsiu paros metu, asmenų, įtariamų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, transporto priemones.
Tai reiškia, kad policijos pareigūnai stabdys ir tikrins įtartinų asmenų automobilius, o per per reidus taip pat bus pasitelkiama speciali įranga pažeidėjams nustatyti: bus naudojami dronai, tamsiuoju paros metu aplinka stebima termovizoriais.
Nustačius numatytus žvejybos draudimus, įstatymui nusižengusiems asmenims gresia baudos ir net laisvės atėmimo bausmė.
Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus gresia bauda nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos priemones gresia bauda nuo 250 iki 550 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis.
Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.
Ruožai, kuriuose mėgėjų žvejyba uždrausta nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d.
Neryje:
- nuo kelio Nr. 262 tilto iki Žirmūnų tilto Vilniuje;
- nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius–Ignalina tilto;
- nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių.
Šventojoje:
- nuo žiočių iki Dagios žiočių ir nuo Kavarsko užtvankos iki Anykščių užtvankos, išskyrus Kavarsko tvenkinį.
Siesartyje:
- nuo žiočių iki Želvos–Balninkų tilto.
Širvintoje:
- nuo žiočių iki Liukonių tilto.
Dubysoje:
- nuo žiočių iki Kražantės žiočių.
Jūroje:
- nuo žiočių iki Tauragės užtvankos.
Minijoje:
- nuo Lankupių iki Salanto žiočių.
Veivirže:
- nuo žiočių iki kelio Veiviržėnai–Švėkšna tilto.
Šventojoje (pajūrio):
- nuo Kopų g. pėsčiųjų tilto iki Luknės žiočių.
Akmenoje–Danėje:
- nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos.
Akcija „Saugom lašišą“ siekiama šviesti visuomenę
Kaip teigia Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė, akcija „Saugom lašišą“ rengiama tam, kad migracijos ir neršto laiku lašišinės žuvys būtų apsaugotos ir sėkmingai išnerštų pasiekusios nerštavietes.
„Šios žuvys įveikia didelį kelią iki nerštaviečių Lietuvos upėse ir per nerštą jos tampa ypač pažeidžiamos, todėl labai vertiname visuomenės įsitraukimą. Kviečiame gyventojus prisidėti prie šių vertingų žuvų apsaugos ir pastebėjus brakonieriaujančius asmenis, kuo skubiau pranešti telefonu 112“, – sako ji.
M. Ramanauskienės teigimu, akcijos metu kiekvienais metais yra veikiama skirtingai: telkiamos aplinkosaugininkų pajėgos prie lašišinių vandens telkinių, renkama informacija, siekiant nustatyti šiurkščius žvejybos pažeidimus.
„Ši akcija yra dar viena galimybė priminti gyventojams ,aktualią informaciją apie žvejybos taisykles, svarbius lašišų ir šlakių migracijos metu taikomus žvejybos ribojimus, draudimus ir reikalavimus“, – teigia Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė.
Pernai per beveik tris mėnesius trukusią akciją „Saugom lašišą“ aplinkosaugininkai nustatė 146 pažeidimus, kurių 80 buvo šiurkštūs. Taip pat fiksuoti du verslinės žvejybos ir 39 kiti aplinkosauginiai pažeidimai. Žala gamtai siekė daugiau kaip 31 tūkst. eurų.
Praėjusiais metais, Aplinkos apsaugos departamento (AAD) duomenimis, rugsėjo–lapkričio mėnesiais iš viso buvo surengti 279 reidai ir patikrinti 1262 žvejai mėgėjai bei 46 žvejai verslininkai.
