Trečias pagal dydį „Luminor“ bankas parduodamas už ~2 mlrd. Eur
Prieš keletą dienų paaiškėjo, jog Jungtinių Valstijų privataus kapitalo milžinė „Blackstone Inc.“ nori parduoti Baltijos šalyse veikiantį „Luminor“ banką. Amerikiečiai nusprendė pasitraukti iš Baltijos bankų sektoriaus, o pirkėjo, galinčio įvykdyti tokią stambią transakciją, irgi dairomasi už Baltijos šalių ribų.
Šiuo metu didžiausia pasaulyje alternatyvaus turto valdytoja esą kalbasi su potencialiais patarėjais, o pats sandoris gali būti pradėtas dar šiais metais. Tiesa, „Blackstone“ atsisakė viešai komentuoti pasklidusią informaciją, nes teigė, kad nekomentuoja gandų ir spekuliacijų. Tačiau apie tai pranešė agentūra „Bloomberg“, gavusi informaciją iš patikimų šaltinių. Tie patys šaltiniai teigė, kad JAV bendrovė siekia parduoti banką už maždaug 1,9-2 mlrd. eurų[1].
Nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio „Blackstone“ priklauso 80 proc. „Luminor Holding“ akcijų. O likęs beveik 20 proc. akcijų paketas yra Norvegijos „DNB Bank“ rankose, jį valdančio per Švedijos įmonę „DNB Baltic Invest“.
Tarp potencialių „Luminor“ pirkėjų minima Lenkija
Nors šaltiniai teigia, jog „Blackstone“ ieško pirkėjo už Baltijos šalių ar net Europos ribų, ekspertai mano, jog naująjį akcijų paketo savininką būtų galima rasti čia pat. „Avaron Investments“ vadovas Peteris Priisalmas sakė[2]:
„Tikriausiai pirmiausia žiūrėčiau į Lenkiją. Lenkijoje yra didelių finansinių institucijų, tai yra didelė rinka, o didžiosios Lenkijos valstybinės finansų institucijos taip pat dairosi už Lenkijos rinkos ribų. Pavyzdžiui, PZU jau turi draudimo bendrovių Baltijos šalyse, o kadangi PZU yra didžiausia Lenkijos draudimo bendrovė, turinti ir bankininkystės sektoriaus akcijų, pavyzdžiui, bankų grupės Baltijos šalyse turėjimas neblogai tilptų į jų portfelį. Tačiau šis suinteresuotųjų šalių ratas tikrai yra platesnis.“
Investicinės kompanijos „Regate Capital“ partnerė Valerija Kiisk kalbėjo kiek aptakiau, tačiau irgi tvirtino, kad pirkėjų įmanoma rasti pačioje Europoje:
„Aš žvelgčiau į Vakarų Europą ir ypač Vidurio Europą, kur yra didesni bankai, galintys apie tai mąstyti. Arba kurie nors tolimesni bankai, kurie žvalgėsi šioje pusėje ir ką nors jau veikė mūsų regione.“
Tiesa, nesitikima, jog banko akcijų paketą įsigys kažkas iš Baltijos šalių. Didesni bankų rinkos dalyviai negautų Konkurencijos tarnybos leidimo, o mažesnieji tiesiog nepajėgtų nupirkti „Luminor“.
Prieš pardavimą – parama ir apdovanojimai bei mažos palūkanos paskoloms
Verta pažymėti, jog iki pranešimo apie banko pardavimą, „Luminor“ laikėsi gan gerai ir neatrodė, jog skuba ieškoti naujų savininkų. Dar visai neseniai, praėjusių metų lapkričio mėnesį, „Luminor“ pasirašė gan stambią sutartį su Europos investicijų banku (EIB). Tai buvo 115 mln. eurų vertės sutartis dėl papildomų paskolų palankesnėmis sąlygomis teikimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos mažosioms, vidutinėms ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms[3].
Ši parama numatė, kad iš viso EIB kartu su „Luminor“ suteiks paskolų už daugiau kaip 332 mln. eurų. Taip buvo siekiama skatinti Baltijos regiono ekonomikos augimą. Taip pat kalbėta apie sklandesnį ir greitesnį perėjimą prie žaliosios ekonomikos, kadangi lėšos turėjo būti naudojamos investicijoms, siekiančioms mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisidėti prie nacionalinių klimato tikslų. Daugiausiai paramos buvo numatyta regionams, nes buvo tikimasi, kad tai padės sumažinti smulkaus ir vidutinio verslo regionuose pajamų skirtumus.
Be to, „Luminor“ bankas jau antrus metus iš eilės yra laikomas Baltijos šalių bankų lyderiu, kadangi ESG reitingų lyderis jam skyrė mažiausią ESG rizikos balą. Pagal šį reitingą bankas 2023 metų pabaigoje atsidūrė 61-oje vietoje tarp 1009 bankų visame pasaulyje[4].
„Luminor“ taip pat yra tas Lietuvoje veikiantis bankas, kuris garsėja savo mažomis būsto paskolų palūkanomis. Žinoma, kiekvienas paskolos prašymas yra gan individualus dalykas, tačiau vidutinės palūkanų maržos gruodžio mėnesį rodė akivaizdų „Luminor“ pranašumą. UAB „Paskolų tarpininkai“ ekspertų duomenimis, „Luminor“ siūlomos būsto paskolų palūkanos buvo mažesnės maždaug 0,07-0,16%, lyginant su tuo, ką vidutiniškai pasiūlydavo kiti bankai[5].
Bet kalbant apie skolinimą, pats „Luminor“ irgi laikas nuo laiko skolinosi nemenkas sumas. Pavyzdžiui, 2023 metų pradžioje „Luminor“ kapitalo rinkoje 3 metams pasiskolino 300 mln. Eur, o tų pačių metų viduryje išleido 4 metų 300 mln. Eur apimties obligacijų emisiją su 7,75% palūkanomis. Obligacijų tą kartą įsigijo 60 investuotojų iš net daugiau nei 20 šalių[6]. Buvo teigiama, kad pritrauktos lėšos padės stiprinti MREL kapitalą ir vykdyti augimo strategiją.
„Luminor“ pelnas per metus išaugo dvigubai, tačiau nuo vasario paslaugos vis tiek brangs
Šiuo metu „Luminor“ visose trijose Baltijos šalyse valdo 16 proc. paskolų rinkos. Per praėjusius metus augo visų bankų pelnas ir „Luminor“ nebuvo išimtis. Šio banko grynasis pelnas vos per devynis 2023 metų mėnesius augo net 2,1 karto, iki 178,3 mln. eurų[7]. „Luminor“ pelnas labiausiai kilo dėl reikšmingai išaugusios palūkanų normos.
Tiesa, nepaisant daugiau nei dvigubai išaugusio pelno, „Luminor“ bankas jau spėjo pranešti, kad nuo vasario 1 dienos atnaujins kai kurias kainyno privatiems klientams dalis. Dėl to klientams kai kurios paslaugos kainuos brangiau nei anksčiau. Ironiška, tačiau rekordišką pelną, siekiantį apie 11 proc. buhalterinės banko vertės per 9 mėn., skaičiuojančio banko komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė teigė, kad kainų kilimas yra normalus ir atspindi dabartinę situaciją[8]:
„Daugelis būsimų pokyčių atspindi padidėjusias tam tikrų produktų ir paslaugų priežiūros išlaidas dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis bei rinkoje taikomą praktiką.
Suprantame, kad neretas Lietuvos gyventojas šiuo metu susiduria su ekonominiais sunkumais dėl infliacijos ir kitų veiksnių, dėl to esame ir toliau pasiryžę savo paslaugas ir toliau siūlyti už teisingą kainą.“
Žinoma, augančiomis kainomis vargu ar reikia stebėtis, kai banką valdanti „Blackstone“ planuoja jį parduoti. Jei numatomas pelnas bus dar didesnis nei praėjusiais metais, „Luminor“ banko pirkimas atrodys kaip dar puikesnė, greitai atsipirksianti investicija. Tik keista, kad banką norima parduoti už tokią palyginus nedidelę kainą.
„Luminor“ klientai neturėtų baimintis pardavimo – tai buvo planuota nuo pradžių
Tiesa, nepaisant banko pardavimo, „Luminor“ klientai neturi pagrindo nerimauti dėl savo sąskaitų, indėlių, paskolų ar kitų su banku susijusių sandorių. „Luminor“ pardavimas neturėtų atsiliepti klientams, kadangi tiesiog pasikeis banko valdytojai. Tokia praktika yra puikiai žinoma bankų istorijoje.
Pats „Luminor“ yra palyginus naujas vardas Baltijos šalyse. Jis atsirado po to, kai 2017 metais susijungė Švedijos „Nordea“ ir Norvegijos DNB bankai. Tąkart jį norėjo įsigyti prieš kelis metus „Nordea“ verslą Lenkijoje nupirkęs didžiausias Lenkijos bankas PKO, tačiau sandoris nepavyko. O tuometinis jungtinio banko tarybos pirmininkas Nilsas Melngailis žadėjo, kad „Luminor“ taps geriausiu Baltijos šalių banku[9]:
„Naujas pavadinimas įprasmins esminius mūsų pažadus klientams: būsime šiuolaikiškas, Baltijos šalių gyvenimo būdą ir verslumą suprantantis bankas. Mūsų vizija – tapti geriausiu Baltijos šalių banku, kurio strateginė ašis būtų orientacija į klientus.”
Neilgai trukus stambus banko akcijų paketas perėjo į „Blackstone“ rankas – 2018 metais „The Blackstone Group“ ir jos vadovaujamas konsorciumas iš DNB ir „Nordea“ už 1 mlrd. eurų įsigijo 60,1 proc. „Luminor Holding“ akcijų. DNB ir „Nordea“ tuomet liko po 19,95 proc. akcijų. Tiesa, „Blackstone“ įsipareigojo vėliau nupirkti likusias „Nordea“ akcijas.
Savo pažadą JAV privataus kapitalo milžinė pradėjo vykdyti 2021 metų gruodį, kai iš „Nordea“ įsigijo 8,4 proc. akcijų[10]. Likusios „Nordea“ akcijos buvo nupirktos 2022 metų rugsėjį[11].
Nors „Blackstone“ valdo „Luminor“ kontrolinį paketą palyginus neseniai, šio banko perpardavimas buvo prognozuojamas vos amerikiečiams įsigijus kontrolinį akcijų paketą. Investicinės kompanijos „Regate Capital“ partnerė Valerija Kiisk aiškino:
„Investiciniai fondai visada turi investavimo horizontą, kuris paprastai būna nuo penkerių iki septynerių metų. Ir mes pasiekėme tą etapą, kai jie turi mąstyti apie pardavimą. <…> Manau, kad „Luminor“ irgi reikalingas toks strateginis postūmis.“
Taigi, tai vargu ar susiję su kokiais nors galimais vidiniais banko nesklandumais ar vykstančiais ekonominiais ir politiniais niuansais Lietuvoje. Kaip pastebėjo „Avaron Investments“ vadovas Peteris Priisalmas, nors jis nežino, ar dabar geriausias laikas parduoti banką, žvelgiant iš geopolitinių rizikų pusės, tačiau tai išties puikus metas vertinant iš palūkanų gaunamas pajamas:
„Tačiau tai tikrai geras metas vertinant iš palūkanų pajamų pusės. Kadangi šiandien palūkanų normos yra aukštos, dėl to bankai uždirba žymiai didesnes palūkanų pajamas. <…> „Luminor“ bankas tikrai yra geriausios būklės, kokia ji buvo per pastaruosius metus.“
Ir iš tiesų, žvilgtelėjus į senesnius straipsnius, apie tai, kad „Luminor“ ateityje bus parduotas, jau buvo kalbėta 2018 metais. Tuo metu prognozuota, kad „Blackstone“ parduos savo akcijas po 4-7 metų[12]. Tuometinis „Blackstone“ vyresnysis generalinis direktorius, atsakingas už Europos investicijas, Nadimas El Gabbani sakė:
„Mes nebūsime savininkai amžinai, kažkada išeisime. Tai įvyks po ketverių-septynerių metų. Mūsų ilgiausios investicijos truko šiek tiek ilgiau nei 10 metų.“
