JAV Ukrainai išleidžia milijardus, tačiau naudą gauna ir pati
Karas Ukrainoje reikalauja ne tik nekaltų civilių aukų, tačiau ir milžiniškų finansinių bei karinių lėšų, kurių pati Rusijos agresiją bandanti atremti Ukraina neturi.
Dėl to, šalį gausiai remia jos pusėn stojusios Vakarų valstybės, su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis priešakyje.
Tačiau lėšos, kurias įstatymų leidėjai patvirtino Ukrainos apginklavimui, nėra tiesiogiai skiriamos tik Ukrainai, bet yra naudojamos ir JAV karinei pramonei užkurti ir ekonomikai palaikyti.
Iš 68 mlrd. dolerių karinės ir susijusios pagalbos, kurią Kongresas patvirtino nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, beveik 90 proc. tenka amerikiečiams.
Remiantis jau kitais duomenimis, nuo karo pradžios 2022 m. vasario 24 d., JAV prezidento Joe Bideno administracija ir JAV Kongresas Ukrainai skyrė daugiau kaip 75 mlrd. dolerių paramos, kuri apima humanitarinę, finansinę ir karinę paramą[1].
Didelė dalis pagalbos skirta ginklų sistemoms, mokymams ir žvalgybos informacijai, kurios Ukrainos vadams reikia norint apsiginti nuo Rusijos.
Daugelis Vakarų analitikų teigia, kad Jungtinių Valstijų ir kitų partnerių teikiama karinė pagalba reiškia esminį vaidmenį Ukrainos gynybai ir kontrpuolimui.
Nors tokia parama yra tiesiog gyvybiškai svarbi Ukrainai, milijardais dolerių, skiriamais Kijevui, pradeda piktintis dalis Amerikos politikų bei eiliniai piliečiai.
Karas neatrodo, jog artimiausiu metu gali baigtis, o JAV Ukrainai išrašo vieną milijardinį čekį po kito, nors pačioje Amerikoje auga prekių ir paslaugų kainos, didėja nedarbas, žmonės negali nusipirkti nekilnojamojo turto, padengti paskolų.
Rugsėjo mėnesį visuomenės susirūpinimas tuo, kad Jungtinės Valstijos per daug remia Ukrainą, išaugo ženkliai: tokią nuomonę pareiškė net 41 proc. apklaustųjų[2].
Diskusijos dėl paramos Ukrainai verda ir tarp įstatymų leidėjų. Kongrese kurį laiką net nepavyko sutarti dėl kitų metų Amerikos biudžeto, buvo baiminamasi vyriausybės uždarymo.
Vis dėlto, galiausiai JAV prezidentas pasirašė Kongreso priimtą laikinojo biudžeto įstatymą, tačiau finansinė parama Ukrainai, o dabar, ir Izraeliui, toliau lieka nežinioje.
Vis tik, dabar jau aiškėja, kad toks įstatymų leidėjų nenoras toliau remti Ukrainos gali tiesiogiai neigiamai paveikti pačią JAV ekonomiką.
Pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad karinė parama Ukrainai įsuko vidinę JAV pramonę ir dalis paramos milijardų taip yra paliekami pačiose valstijose.
Dėl Ukrainos, išjudinta sustingusi Amerikos karinė pramonė
Skelbiama, kad vien Ohajo valstijoje dėl Kongreso patvirtintos karinės pagalbos Ukrainai gaminama tūkstančiai „Abrams“ tankų ir „Stryker“ kovos mašinų.
Tačiau net 31 senatorius ir Atstovų Rūmų narys, kurių valstijos ar apygardos gauna naudos iš finansavimo Ukrainai, pastaruoju metu balsavo prieš šią pagalbą arba siekė ją apriboti[3].
Jie nevertina to, kad JAV parama Ukrainai suteikia didelę pinigų injekciją į gamyklas pačioje Amerikoje, o tai tiesiogiai naudinga JAV gyventojams: taip pat kuriamos darbo vietos ir galimybės vietos tiekėjams, parduotuvėms, restoranams ir kitoms įmonėms, kurios remia ginklus gaminančias gamyklas.
Suskaičiuota bent 117 gamybos linijų, mažiausiai 31 valstijoje ir 71 JAV mieste. O šiame sąraše net nėra tiekėjų, kurie suteikia įvairias dalis, pavyzdžiui, plastiką ir kompiuterines mikroschemas.
Be to, yra pastebima, kad JAV pagalba Ukrainai ne tik kuria Amerikos darbo vietas, bet ir atgaivina nusilpusią gynybos pramonę.
Pavyzdžiui, nuo 2005 m. JAV nepagamino nė vienos naujos priešlėktuvinės raketos „Stinger“. Dabar dėl pagalbos Ukrainai, Pentagonas pernai pasirašė 624,6 mln. dolerių vertės sutartį dėl šių raketų gamybos Tuksone, kuri pakeis maždaug 1400 į Ukrainą išsiųstų raketų. Jei ne tai, ši gamybos linija greičiausiai būtų likusi neveiksni.
Verta pažvelgti ir į amuniciją, o tiksliau, 155 mm artilerijos sviedinių pramonę. Šie sviediniai būtų labai paklausūs bet kuriame konflikte, jeigu jame kovotų ir Jungtinės Valstijos.
Ukraina per dieną iššaudo 6000-8000 tokių sviedinių, o Izraelis jų užsako dešimtimis tūkstančių. Tačiau prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, Jungtinės Valstijos pagamindavo mažiau nei 15 000 sviedinių per mėnesį.
Tik visiškai neseniai Pentagonas skyrė 1,5 mlrd. dolerių, kad gamyba padidėtų 500 proc. ir pasiektų 100 000 vienetų per mėnesį.
Tokie pavyzdžiai tik parodo, kad JAV karinė pagalba Ukrainai ne tik verčia Pentagoną sparčiai didinti JAV ginklų gamybos pajėgumus, bet ir modernizuoja JAV kariuomenę.
Karinė parama Ukrainai yra brangi, bet gera investicija
Dalis Amerikos ekspertų pažymi, kad JAV karinės pagalbos Ukrainai skyrimas yra strategiškai svarbiausia investicija į bendrąjį gynybos planą, per pastaruosius du dešimtmečius.
Pirmiausia, yra manoma, kad ši pagalba pabrėžia Jungtinių Valstijų įsipareigojimą laikytis tarptautinės teisės ir nusistovėjusios liberaliosios pasaulio tvarkos, taip neutralizuodama požiūrį, kad JAV traukiasi iš pasaulinės lyderystės.
Antra, manoma, kad ši pagalba Ukrainai nuramina partnerius ir sąjungininkus visame pasaulyje, užtikrina jų stabilumą bei saugumą[4].
Juk idėja, kad JAV yra nepatikima, gali paskatinti sąjungininkus imtis nepriklausomų saugumo priemonių, o tai gali sukelti branduolinių ginklų platinimo ir regioninių ginklavimosi varžybų pavojų. Nei vienas iš šių veiksnių neatitinka JAV interesų.
Be to, Europos Sąjungos (ES) institucijos nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios bendrai pažadėjo skirti daugiau kaip 145 mlrd. dolerių pagalbos. Tai taip pat yra ženkli suma, kurios JAV negali ignoruoti.
Ekspertai pažymi, kad nors kai kurių politikų demonstruojama fiskalinė atsakomybė bei atskaitomybė prieš rinkėjus yra pagirtina, nesuteikti Kijevui papildomų milijardų paramos, yra itin trumparegiškas sprendimas, galintis turėti toli siekiančių pasekmių nacionaliniam JAV saugumui bei pasaulinei tvarkai.
