<h2>Karas Ukrainoje atskleidė tikruosius Ukrainos partnerių veidus</h2>
<p>Karas Ukrainoje į skirtingas barikadų puses padalijo beveik visą pasaulį. Spėjus išvysti brutalių žudynių ir karo nusikaltimų prieš civilius vaizdus, neutralių valstybių nebeliko. Vakarai neįprastai vieningai smerkia Rusijos agresiją ir rengia griežtus sankcijų paketus[1]. Tuo tarpu Rusija ir jos draugai dėl Ukrainoje vykstančio karo randa būdų apkaltinti ir pačius ukrainiečius, ir Vakarus, kuriems tenka susitelkti, kad paremtų Ukrainą ne tik griežtomis sankcijomis Rusijai, tačiau ir ginkluote, pinigais, humanitarine pagalba bei visais kitais įmanomais būdais. Lietuva, nors ir nepasižymi aukštu pragyvenimo lygiu ir galą su galu vos suduriančių čia apstu, yra tarp didžiausią paramą Ukrainai teikiančių šalių. </p>
<p>NATO, JAV ar Europos Sąjunga (ES), teikdamos finansinę bei karinę paramą, kartu apdairiai siekia išvengti tiesioginės konfrontacijos su Rusija. Tuo tarpu kai kurie Lietuvos politikai nevengia itin aštrių pasisakymų ir kone ragina veltis į karą.</p>
<p>O štai kai kurios Vakarų valstybės dėl savo pasyvaus požiūrio jau spėjo sulaukti kritikos strėlių. Tačiau, karas atskleidė ir naujus Vakarų pasaulio ar bent jau regiono lyderius.</p>
<h2>Lenkija rodo pavyzdį, Lietuva mažai atsilieka</h2>
<p>Vis labiau girdimas Lenkijos balsas. Šalis rodo pavyzdį teikdama pagalbą karo niokojamai Ukrainai. Lenkija jau priėmė beveik 3 mln. karo pabėgėlių ir bene garsiausiai kalba apie karinę pagalbą kaimynei[2].</p>
<blockquote>
<p>Estija, pagal šalies BVP, yra daugiausiai Ukrainai pagalbos suteikusi šalis[3]. Jau minėta Lenkija užima antrąją vietą, trečioji yra Lietuva. Tokius duomenis atskleidžia Kylio Pasaulio ekonomikos institutas (IFW Kiel).</p>
</blockquote>
<p>Nuo Rusijos agresijos pradžios daugiausiai pagalbos Ukrainai nusiuntė JAV. Teigiama, kad bendra paramos vertė yra apie 7,6 mlrd. eurų. Ukrainą taip pat bene gausiausiai remia ir jau minėta Lenkija, taip pat Jungtinė Karalystė, Vokietija.</p>
<p>Tačiau, tikslias paramos sumas šiuo metu sužinoti yra itin sudėtinga. Be to, karinė parama dėl saugumo sumetimų ne visais atvejais yra atskleidžiama viešai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/eugene-z0j9qf9jz58-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Didžiausia rėmėja finansais – JAV</h2>
<p>JAV, kaip viena patikimiausių Ukrainos partnerių, o kartu, ir viena didžiausių pasaulio ekonomikų, į Rusijos karą įtrauktą Ukrainą remia daugiausiai. </p>
<blockquote>
<p class="p1">Dar kovo 11 d. JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė skubų dekretą, kuriame numatyta Ukrainai skirti 13,6 mlrd. JAV dolerių finansinę paramą. Šiam paramos paketui skubiai pritarė ir Kongresas[4].</p>
</blockquote>
<p class="p1">Maždaug pusė šios pinigų dalies skirta kariniams tikslams: 3,65 mlrd. JAV dolerių yra skiriami ginklams, dar 3 mlrd. JAV dolerių skiriami didesniam JAV karių skaičiui Europoje palaikyti.</p>
<p class="p1">Tiesa, pusė paramos paketo skiriama ne tiesioginiam kariaujančios Ukrainos parėmimui, tačiau Rusijai taikomų sankcijų ir dėl to kylančių trikdžių finansavimui, pavyzdžiui, Rusijos oligarchų turto konfiskavimui.</p>
<p class="p1">Taip pat ženkli dalis skiriama humanitarinei pagalbai, pabėgėliams, iš Ukrainos pasitraukusiems į kaimynines partnerių šalis. </p>
<p class="p1">JAV tarptautinės plėtros agentūra (USAID), bendradarbiaudama su Jungtinių Tautų agentūromis, visoje Ukrainoje teikia būtiniausią pagalbą, įskaitant maisto produktus, chirurginius ir medicininius rinkinius, antklodes ir higienos reikmenis.</p>
<p class="p1">Pirminiais duomenimis, nuo Rusijos įsiveržimo pradžios, JAV jau suteikė Ukrainai maždaug 107 mln. JAV dolerių vertės humanitarinę pagalbą.</p>
<p class="p2">Praėjus kelioms savaitėms po rusų invazijos į Ukrainą, dėl finansinės paramos sutarė ir ES narės.</p>
<blockquote>
<p class="p2">Kovo mėnesį Europos Komisija sutarė Ukrainai skirti 300 mln. eurų vertės nepaprastosios makrofinansinės pagalbos paketą[5].</p>
</blockquote>
<p class="p2">Šios lėšos buvo išmokėtos nedelsiant, skubos tvarka, siekiant padėti sustiprinti Ukrainos ekonominį stabilumą. Ši suma tapo pradine, pirmosios 600 mln. eurų išmokos dalimi.</p>
<blockquote>
<p class="p2">Bendras finansinės paramos paketas apims 1,2 mlrd. eurų.</p>
</blockquote>
<p class="p2"><img src="77_CDN_URL/images/noah-eleazar-ezbofaa76je-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2 class="p2">Ukraina ypač laukia karinės paramos</h2>
<p>Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nevengia kritikuoti vangios Vakarų politikos tiekiant Ukrainai karinę pagalbą. Tačiau Rusijos agresiją jau antrą mėnesį atmušti siekianti Ukraina tiek iš didžiųjų šalių, tiek iš tokių valstybių kaip Lietuva jau spėjo sulaukti ženklaus karinio pastiprinimo.</p>
<p>Dar vasario 25 d. JAV prezidentas J. Bidenas nurodė Valstybės departamentui išduoti Ukrainai iki 350 mln. dolerių vertės ginklų iš JAV turimos ginkluotės atsargų.</p>
<p class="p2">Pentagono teigimu, tarp šios ginkluotės yra prieštankinių ginklų, priešlėktuvinių sistemų, neperšaunamų liemenių ir įvairios amunicijos[6].</p>
<p class="p2">Jungtinė Karalystė Ukrainai teikia lengvosios prieštankinės gynybinės ginkluotės sistemų. Karinę pagalbą į Ukrainą siunčia ir Prancūzija, taip pat, Nyderlandai, sutikę su Ukrainos prašymu teikti priešlėktuvinės gynybos raketų „Stinger" ir 50 prieštankinių ginklų[7].</p>
<p class="p2">Vokietija, kurį laiką susilaikiusi nuo Ukrainos ginklavimo dėl savo įsipareigojimo neaprūpinti ginklais šalių, dalyvaujančių teritoriniuose konfliktuose, vėliau pažadėjo Ukrainai suteikti bent 1 000 prieštankinių ginklų ir 500 raketų „Stinger".</p>
<p class="p2">Ilgametę neutralumo poziciją keičia Švedija, kuri Ukrainai jau nusiuntė 5 000 prieštankinių ginklų. Norvegija Ukrainai siuntė šalmų, neperšaunamų liemenių ir iki 2 000 prieštankinių ginklų M72.</p>
<p class="p2">Istoriškai neutrali Suomija taip pat pakeitė savo poziciją ir Ukrainai siuntė 1 500 raketų paleidimo įrenginių, 2 500 automatų, 150 000 šovinių ir 70 000 porcijų lauko maisto davinių.</p>
<p class="p2">Ukrainos kariuomenę ginklais remia ir Belgija, Portugalija, Graikija, Rumunija, Ispanija. Čekija Ukrainai teikia ypač daug ginklų. Ukraina iš Prahos sulaukė 4 000 minosvaidžių, taip pat 30 000 pistoletų, 7 000 automatų, 3 000 kulkosvaidžių, daugybę snaiperinių šautuvų ir milijoną kulkų.</p>
<p class="p2">Lenkija taip pat aktyviai remia Ukrainą ginklais. Šalis net siūlėsi perduoti Ukrainai turimus naikintuvus per amerikiečių bazę Vokietijoje, tačiau JAV tokią galimybę vėliau atmetė[8].</p>
<p class="p2">Vėliau žiniasklaidoje paplito informacija, kurioje teigiama, kad iš saugyklų Liubline mįslingai „dingo“ beveik 100 modernizuotų tankų „T-72“. Pasirodė nepatvirtinta informacija, kad tankai galėjo būti perduoti Ukrainai[9].</p>
<p class="p2">Ukrainą remia ir Baltijos šalys. Latvija Ukrainai tiekia priešlėktuvines raketas „Stinger", Estija skiria nenurodytą kiekį prieštankinių raketų „Javelin".</p>
<p class="p2">Kaip teigia Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė, Lietuva perdavė Ukrainai maždaug brigados dydžio vieneto ginkluotės, amunicijos, tačiau konkreti parama neatskleidžiama[10].</p>
