Lietuviai rado būdą kaip pagaminti kosmose valgyti tinkamus užkandžius iš uogų
Panevėžyje veikianti įmonė „Geld Baltic“ 2024 metais žengė didelį žingsnį į kosmoso maisto rinką, sulaukusi Europos kosmoso agentūros (EKA) finansavimo inovatyviems užkandžiams kurti ir testuoti. Iki šiol beveik visas astronautų maistas buvo gaminamas JAV, o NASA technologijos dominuoja tiek Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), tiek ilgosiose misijose.
Lietuviai savo kubeliais – vos 1×1 cm dydžio liofilizuotais daržovių ir uogų užkandžiais – meta tiesioginį iššūkį amerikiečių monopolijai, siūlydami produktą, kuris ne tik subalansuotas, bet ir valgomas iš karto, nereikalaujant papildomos paruošimo, kas yra ypač svarbu kosminėje aplinkoje[1].
Šių kubelių gamybos procesas išskirtinis: uogos ir daržovės pirmiausia liofilizuojamos, tada suspaudžiamos ir stabilizuojamos žirnių baltymu bei kakavos sviestu. Be to, kubeliai papildomi inovatyviais baltymais, pavyzdžiui, sintetiniu laktoferinu, turinčiu priešuždegiminių savybių, ir baltymais iš mikroorganizmų, auginamų specialiuose reaktoriuose iš CO₂ ir vandenilio.
Šis požiūris leidžia kurti maistą, kuris yra ne tik maistingas, bet ir prevencinis, siekiant kompensuoti kosmose trūkstamus mikroelementus bei vitaminus, ir tuo pačiu mažinti fizinį bei emocinį stresą astronautams, kurių kūnas patiria kosminės aplinkos poveikį.
Produkcija jau naudojama ir kariuomenėje
Pirmasis lietuviškų kubelių bandymas kosmose numatytas 2026 m. vasarį, o komercinė misija turėtų atverti kelią į platesnę astronautų mitybos rinką Europoje, kuri iki šiol neturėjo savo nuoseklaus kosminio meniu. Tai gali tapti svarbiu žingsniu ne tik Lietuvos įmonėms, bet ir Europos atsakomybe NASA monopolijai, siekiant užtikrinti nepriklausomą europietišką kosmoso maisto tiekimą.
„Geld Baltic“ produktai turi praktišką pritaikymą ir Žemėje – jie jau naudojami Ukrainos fronte, bendradarbiaujama su Lietuvos kariuomene, o Azijos rinkoje sulaukta susidomėjimo dėl lietuviškų liofilizuotų ledų. Įmonė šiandien gamina apie 1 500 produktų ir turi 36 darbuotojus, demonstruodama, kad nedidelė šalis gali konkuruoti globalioje rinkoje ir netgi mesti iššūkį tokiai kosmoso maisto galybei kaip NASA.
Be technologinio inovatyvumo, kubelių kūrime akcentuojamas ir emocinis aspektas: astronautams svarbu, kad maistas būtų ne tik funkcionalus, bet ir intensyvaus skonio, mažinantis vienišumo jausmą bei suteikiantis psichologinę paguodą ekstremaliose sąlygose. Šiuo požiūriu lietuvių produktai gali tapti nauju standartų etalonu, integruojant prevencinį maistą į ilgų kosminių misijų strategiją.
Ką astronautai valgo kosmose?
Astronautų mityba kosmose yra kruopščiai planuojama, nes mikrogravitacija keičia tiek virškinimą, tiek skonio pojūčius. Pirmieji amerikiečiai, pavyzdžiui, Alan Shepard 1961 m., prieš startą valgė jautienos kepsnį su kiaušiniais ir apelsinų sultimis – meniu buvo parinktas taip, kad būtų lengvai virškinamas ir nesukeltų diurezės problemų. Tuo tarpu Jurijus Gagarinas savo skrydžio metu valgė mėsos ir kepenų pastą tiesiai iš tūbelės, nes mokslininkai dar nebuvo tikri, ar galima nuryti maistą mikrogravitacijoje[2].
Ilgesnių misijų metu atsirado liofilizuoto maisto paketai: maistas džiovinamas šaltyje, supakuojamas į specialias pakuotes ir atkuriamas įpilant karštą vandenį. Šiuolaikiniai astronautai ISS gali gauti tiek liofilizuotą maistą, tiek šviežias salotas, vaisius, kartais net šaldytą mėsą ar žuvį. Maistas turi būti subalansuotas, patogus valgyti ir turėti ilgą galiojimo laiką, kad astronautai ilgose misijose gautų visas reikiamas maistines medžiagas.
Dėl mikrogravitacijos daugelis produktų turi specialią formą ir konsistenciją: druska ir pipirai tik skysti, duona dažnai pakeičiama plokščiais variantais, kad trupiniai nepatektų į įrangą, o karšti patiekalai šildomi indukciniu ar konvekciniu būdu. Kiekvienas astronautas turi savo įrankių rinkinį – šaukštą, šakutę, peilį ir žirkles – o po valgio indai ir įrankiai valomi drėgnomis servetėlėmis.
Skonis ir emocinis patogumas kosmose yra itin svarbūs: dėl skysčių kaupimosi galvoje sumažėja kvapų ir skonio pojūtis, todėl astronautai mėgsta aštrius padažus ir intensyvaus skonio maistą. Kai kurie kūrybiškai eksperimentuoja – Terry Virts sukūrė „kosminį sūrio burgerį“, o Tim Peake į orbitą pasiėmė bekono sumuštinį.
