Ar pamokos Lietuvoje prasideda per anksti: siūloma vėlinti laiką, bet kyla rimtų abejonių
Lietuvoje vis aktyviau diskutuojama, ar pamokos mokyklose neprasideda per anksti. Daugelyje mokyklų mokiniai sėda į suolus jau 8 valandą ryto, tačiau mokslininkai teigia, kad toks grafikas neatitinka paauglių biologinio ritmo. Pasak jų, tai nėra tik įpročio ar tingumo klausimas.
Neuromokslininkė ir miego tyrėja Laura Bojarskaitė aiškina, kad paauglystėje organizme vyksta pokyčiai, kurie tiesiogiai veikia miego režimą. Dėl hormoninių pokyčių natūralus užmigimo ir pabudimo laikas pasislenka vėliau. Tai reiškia, kad ankstyvas kėlimasis daliai mokinių tampa fiziškai sudėtingas.[1]
„Kai vaikai pereina į paauglystę ir prasideda hormoniniai brendimo pokyčiai, pasikeičia jų miego langas. Realiai, jų miego laikas ir kėlimosi laikas pasistumia porą valandų vėliau“, – pasakojo L. Bojarskaitė.
Tyrimai rodo, kad ilgiau miegantys paaugliai pasižymi geresne sveikata ir emocine būkle. Jie rečiau serga, yra stabilesnės nuotaikos ir geriau mokosi. Dėl to vis dažniau keliama idėja pamokas pradėti vėliau nei dabar.
Mokiniai norėtų miegoti ilgiau, bet ne visi mato problemą
Dalis mokinių atvirai sako, kad ilgesnis miegas pagerintų jų savijautą ir gebėjimą susikaupti. Jie tikina, kad pradėjus pamokas vėliau būtų lengviau įsitraukti į mokymąsi. Kai kurie net siūlo pradžią perkelti bent valanda.
„Manau, kad gal vaikai būtų ramesni, jeigu jie ilgiau išsimiegotų, man šiaip irgi kartais patinka tiesiog ilgiau pamiegoti ir manau būčiau labiau susikaupusi į pamokas“, – sakė penktokė Mėta.
Vis dėlto nemaža dalis mokinių prie dabartinio ritmo jau yra pripratę. Jie pabrėžia, kad ankstesnė pamokų pradžia leidžia greičiau baigti dieną. Tai suteikia daugiau laiko būreliams ir kitai veiklai po pamokų.[2]
„Nėra labai sunku, esu jau pripratus, kadangi aštunti metai nuo 8 valandos prasideda pamokos, tai tikrai nėra jokių sunkumų“, – minėjo aštuntokė Adelė.
Kai kurios mokyklos jau išbandė nedidelius pokyčius. Pavyzdžiui, vienoje gimnazijoje pamokų pradžia pavėlinta 15 minučių, atsižvelgus į tėvų pastabas dėl ankstyvo kėlimosi. Tačiau platesni sprendimai vis dar kelia daug klausimų.
Politikai svarsto pokyčius, bet praktika rodo rimtus iššūkius
Diskusijos dėl pamokų vėlinimo jau pasiekė politinį lygmenį. Siūloma vyresnių klasių mokiniams pamokas pradėti tarp 9 ir 10 valandos ryto. Tačiau tokie pokyčiai susiduria su realiais kasdieniais iššūkiais.
Švietimo ministrė Raminta Popovienė skeptiškai vertina vieningą sprendimą visai šaliai. Pasak jos, reikia atsižvelgti į tėvų darbo laiką ir bendrą mokyklų tvarkaraštį. Vienodas modelis gali būti nepatogus daugeliui šeimų.
„Manau, kad nacionaliniu lygmeniu tikrai nereikėtų reglamentuoti, nes tai apima visą Lietuvą, tai iš tiesų yra ir tėvų darbo laikas, ir visi kiti tvarkaraščiai, ugdymo planai“, – kalbėjo ji.
Rajonų mokyklos pabrėžia ir logistines problemas. Mokinių pavėžėjimas dažnai organizuojamas vienu metu, todėl vėlinant pamokas reikėtų papildomų reisų. Tai reikštų didesnes išlaidas ir sudėtingesnį planavimą.
Be to, kai kurie pedagogai mano, kad problema slypi ne pamokų laike, o mokinių dienos režime. Jie pabrėžia, kad vėlyvas kėlimasis dažnai susijęs su vakariniais įpročiais, o ne biologija. Dėl to diskusija dėl pamokų pradžios išlieka atvira ir kol kas neturi aiškaus sprendimo.
