Seimo narė siūlo padidinti neapmokestinamą palūkanų sumą nuo 500 iki 2000 eurų per metus
Seime pateiktas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma padidinti neapmokestinamų palūkanų ribą. Šiuo metu galiojantis įstatymas leidžia per metus neapmokestinti iki 500 eurų gautų palūkanų, tačiau siūloma šią sumą padidinti iki 2000 eurų.
Įstatymo projekto iniciatorė – Seimo Nemuno aušros frakcijos narė Daiva Petkevičienė. Pasak jos, dabartinė 500 eurų riba buvo nustatyta daugiau nei prieš dešimt metų ir per tą laiką reali jos vertė smarkiai sumažėjo dėl infliacijos ir pinigų perkamosios galios pokyčių.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad dabartinė riba šiandien nebeatlieka realios investavimo skatinimo funkcijos. Pasak projekto rengėjų, praktiškai ji tapo simbolinė ir nebeturi reikšmingo poveikio gyventojų sprendimams taupyti ar investuoti.
Įstatymo rengėjai tikisi, kad didesnė riba paskatins žmones taupyti ir investuoti
Projekto rengėjai teigia, kad padidinus neapmokestinamų palūkanų sumą iki 2000 eurų būtų atkurtas realus mokesčių lengvatos dydis, atitinkantis dabartines ekonomines sąlygas. Tikimasi, kad toks sprendimas paskatintų gyventojus aktyviau laikyti santaupas bankų indėliuose arba investuoti į finansinius instrumentus.
Aiškinamajame rašte pažymima, kad didesnė neapmokestinama suma galėtų veikti kaip taupymo skatinimo priemonė. Gyventojams būtų sudaroma aiški paskata laikyti lėšas bankų indėliuose, investuoti į obligacijas, naudotis tarpusavio skolinimo ar sutelktinio finansavimo platformomis.
Įstatymo projekto rengėjai taip pat teigia, kad tai galėtų prisidėti prie finansinių srautų skaidrumo. Anot jų, kai legaliai laikomos ir deklaruojamos lėšos tampa finansiškai patrauklesnės, mažėja paskata santaupas laikyti grynaisiais ar investuoti neformaliais būdais.
Siūloma tvarka biudžetui papildomų išlaidų nepareikalautų
Aiškinamajame rašte teigiama, kad šio įstatymo įgyvendinimas nereikalautų papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų. Taip pat nurodoma, kad projektas neturėtų neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai.
Rengėjų vertinimu, siūlomas pakeitimas taip pat neturėtų tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ar verslo plėtrai. Projekte pažymima, kad papildomų teisės aktų keisti nereikėtų.
Jeigu Seimas pritartų šiam įstatymo projektui, su jo įgyvendinimu susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Aiškinamajame rašte numatyta, kad tai galėtų būti padaryta iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos.
