Kaip ir planuota: dalį migrantų priims, už kitą dalį mokės baudą
Migracijos politika Lietuvoje žengia į naują etapą – tai, kas ilgą laiką buvo aptarinėjama politiniu lygmeniu, dabar virsta konkrečiais įsipareigojimais. Nuo birželio 12 dienos šalis pradės įgyvendinti Europos Sąjungos Migracijos ir prieglobsčio paktą, kuris numato bendrą atsakomybės pasidalijimą tarp valstybių narių. Tai reiškia, kad Lietuvai teks ne tik prisidėti prie bendros sistemos finansiškai, bet ir realiai dalyvauti priimant prieglobsčio prašytojus.
Pagal Vyriausybės pasirinktą modelį Lietuva įsipareigojo priimti 58 prieglobsčio prašytojus. Šis skaičius yra mažesnis nei iš pradžių numatyta 164 asmenų kvota, nes pirmasis migracijos valdymo ciklas truks tik pusmetį. Kartu Lietuva įsipareigojo 2027 metais sumokėti 1 mln. 140 tūkst. eurų finansinį įnašą. Toks sprendimas grindžiamas vadinamuoju „50/50“ principu – dalis atsakomybės tenka žmonių perkėlimui, kita dalis – piniginei paramai[1].
Institucijos akcentuoja, kad migrantų priėmimas nebus automatinis ar nekontroliuojamas procesas. Prieš perkėlimą planuojama atlikti saugumo patikras, o atvykus į Lietuvą kiekvieno asmens prašymas bus nagrinėjamas individualiai. Migrantai bus apgyvendinami Pabradės Užsieniečių registracijos centre, kur vyks pagrindinės procedūros. Tai reiškia, kad kiekvienas atvejis bus vertinamas atskirai, laikantis galiojančių teisinių reikalavimų.
Prieglobsčio prašytojas turės atitikti reikalavimus
Svarbu pabrėžti, kad prieglobstis nėra suteikiamas automatiškai. Jei asmuo neatitiks nustatytų kriterijų, jis turės būti grąžintas į savo kilmės valstybę. Tuo metu tie, kuriems apsauga bus suteikta, bus integruojami Lietuvoje – jiems bus sudarytos sąlygos gyventi, dirbti ir palaipsniui įsilieti į visuomenę. Tai dalis platesnės ES politikos, kuria siekiama užtikrinti tiek saugumą, tiek humanitarinius įsipareigojimus.
Lietuva taip pat turės galimybę išreikšti tam tikras preferencijas dėl perkeliamų asmenų, tačiau šios preferencijos turės būti aiškiai pagrįstos. Be to, už kiekvieną į Lietuvą perkeltą asmenį šalis gaus 10 tūkst. eurų ES paramos, skirtos priėmimo ir integracijos išlaidoms padengti.
Europos Komisija Lietuvą yra įvardijusi kaip valstybę, galinčią patirti migracijos spaudimą, todėl pasirinktas mišrus modelis vertinamas kaip bandymas suderinti solidarumą su realiais šalies pajėgumais.
Sinica: migracijos vykdymas turi būti sustabdytas
Tuo tarpu kritiškai tokį Vyriausybės sprendimą įvertino parlamentaras Vytautas Sinica, iškėlęs klausimus dėl sprendimų skaidrumo ir Lietuvos interesų atstovavimo. Jo teigimu, sprendimas priimti 58 prieglobsčio prašytojus ir mokėti daugiau nei milijoną eurų įnašą buvo pristatytas formaliai, tačiau nesulaukė rimtesnės diskusijos Seime. Politikas atkreipia dėmesį, kad Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai neanalizavo nei pačių įsipareigojimų, nei platesnio migracijos konteksto[2].
Pasak V. Sinicos, nerimą kelia ir informacijos stoka Europos lygmeniu. Jis teigia negavęs aiškių atsakymų iš Europos Komisijos apie konkrečius kriterijus, pagal kuriuos valstybės priskiriamos prie patiriančių migracijos spaudimą. Parlamentaro vertinimu, tai leidžia abejoti sprendimų objektyvumu ir kelia įtarimų, kad galutinius rezultatus lemia ne vien duomenys, o ir politinės derybos tarp šalių.
„Todėl darkart noriu pabrėžti: Migracijos pakto vykdymas turi būti sustabdytas, o nacionalinį saugumą ir valstybių demografiją liečiantys sprendimai turi būti priimami ne statistinę informaciją slapstančios Europos Komisijos, o demokratiškai išrinktų valstybių vadovų. ES migracijos klausimais turime tvirtai sekti Lenkijos keliu.“ – savo feisbuko paskyroje rašė V. Sinica.
Per kelis metus Lietuvoje užsieniečių padvigubėjo
Lietuvoje per kelerius metus užsieniečių skaičius išaugo iki rekordinių aukštumų – jis daugiau nei padvigubėjo. Migracijos departamento duomenimis, 2021 metų pradžioje šalyje gyveno apie 87 tūkst. užsieniečių, o 2024 metų pradžioje jų skaičius jau viršijo 221 tūkst. Tai vienas sparčiausių demografinių pokyčių Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį.
Toks augimas rodo itin greitą migracijos masto didėjimą. Vos per trejus metus užsieniečių skaičius šalyje išaugo daugiau nei du kartus, o ši tendencija laikoma aiškiu ženklu, kad Lietuva tampa vis patrauklesnė atvykstantiems gyventi ir dirbti.
Briuselis griežtina migracijos taisykles
Tuo tarpu kovo pabaigoje Europos Parlamentas pritarė naujam migracijos politikos kursui, kuris žymi aiškų posūkį griežtesnės kontrolės link. Kovo 26 dieną dauguma europarlamentarų palaikė siūlymą steigti migrantų grąžinimo centrus už Europos Sąjungos ribų – už balsavo 389, prieš buvo 206, dar 32 susilaikė.
Šis sprendimas atveria kelią tolesnėms deryboms su valstybėmis narėmis. Pagal siūlomą modelį, į tokius centrus būtų siunčiami asmenys, kurių prieglobsčio prašymai atmesti, ir jie ten būtų laikomi iki grąžinimo į kilmės šalis. Taip siekiama paspartinti iki šiol lėtai veikusią grąžinimo sistemą ir sumažinti migracijos spaudimą ES viduje.
Šią kryptį aktyviausiai palaiko kelios valstybės, tarp jų Vokietija, Nyderlandai, Austrija ir Graikija, kurios jau ieško partnerių trečiosiose šalyse, daugiausia Afrikoje. Vis dėlto dalis ES narių, pavyzdžiui, Prancūzija ir Ispanija, abejoja tokio modelio efektyvumu ir įspėja apie galimas teisines kliūtis. Kritikai taip pat kelia klausimus dėl žmogaus teisių užtikrinimo tokiuose centruose.
Sprendimas atspindi ir platesnį politinį pokytį – migracijos tema vis dažniau sprendžiama griežtesnėmis priemonėmis, o dešiniųjų politinių jėgų įtaka, siekiant spartesnių grąžinimų ir aiškesnės kontrolės, Europos politikoje tampa vis labiau matoma.
