<h2>Migrantai galės dirbti Lietuvoje</h2>
<p>Seimas persigalvojo ir, regėdamas realią migrantų padėtį, nusprendė šiems leisti dirbti Lietuvoje. Skelbiama, kad naujai priimtais įstatymų pakeitimais Lietuvoje esantiems migrantams bus suteikta galimybė įsidarbinti pagal laikinąją darbo sutartį, tačiau darbdavys, įdarbindamas tokius darbuotojus turės atitikti ir tam tikrus reikalavimus, o migrantams studentams įsidarbinti taps paprasčiau. Tuo pačiu svarstoma, kad išgirdę apie liberalesnes sąlygas Lietuvoje, migrantai gali vėl ją užplūsti jau šią vasarą.</p>
<p>Naujose įstatymo pataisose numatyta suteikti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, jei šis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Tokiu atveju darbdavys turi pateikti savo įsipareigojimą užsienietį darbinti ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti ne mažesnį kaip 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (BDU) dydžio mėnesinį darbo užmokestį[2].</p>
<p>O štai jeigu darbuotojas, kurį darbdavys įsipareigoja įdarbinti, dirbs aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų sąrašą ir tokių darbuotojų trūksta Lietuvoje, jam bus mokamas ne mažesnis kaip 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio.</p>
<blockquote>
<p>Skelbiama, kad į Lietuvą atvykę migrantai dirbti galės praėjus 12, o ne 18 mėnesių nuo užsiregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos ir galės naudotis Užimtumo tarnybos teikiamomis informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo įdarbinant paslaugomis bei programose, padedančiose pasiruošti darbo rinkai[2].</p>
</blockquote>
<p>Pakeitimuose įtvirtinta ir nuostata, jog praėjus 9 mėn. nuo prieglobsčio prašytojų užsiregistravimo MIGRIS dienos, šie galės imtis savarankiško užimtumo veiklos. O užsieniečiams, kurie nebėra prieglobsčio prašytojai – praėjus 12 mėn. po užsiregistravimo MIGRIS dienos.</p>
<p>Už šias įstatymo pataisas balsavo 83 Seimo nariai, susilaikė – 14 ir prieš buvo 7 parlamentarai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-81.png" alt="" /></p>
<h2>Taupys valstybės lėšas?</h2>
<p>Tuo tarpu pats pataisos autorius, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigia, kad tokiu būdu bus užkirstas kelias migrantams prisidurti nelegaliais būdais ar vagiliaujant, o taip pat bus ir taupomos valstybės išlaidos.</p>
<blockquote>
<p>„Tokių žmonių, kurie liks gyventi Lietuvoje, buvo ir bus, tai kad jie galėtų greičiau pradėti dirbti, o ne vagiliauti ar kokiu kitu būdu būti priversti šešėlyje, nelegalaus darbo ekonomikoje“, – teigė M. Lingė[7].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau net ir tarp valdančiųjų šiuo klausimu nuomonės išsiskyrė – pasak Seimo Užsienio reikalų komitete dirbančio konservatoriaus Audroniaus Ažubalio, Lietuva taip tik atidarys „visus šliuzus“ nelegaliai migracijai. Anot jo, suteikdama galimybę neteisėtiems migrantams kelti kvalifikaciją valstybės lėšomis, Lietuva tokiu keliu pradėtų eiti pirma visoje ES.</p>
<p>Panašios pozicijos laikėsi ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, primindamas, kad kitose Europos Sąjungos šalyse vadovaujamasi kiek kita praktika ir nelegaliems migrantams įsidarbinti leidžiama vidutiniškai po 24 mėnesių, kai jiems atšaukiamas judėjimo ribojimas[7].</p>
<blockquote>
<p>L. Kasčiūnas stebėjosi, kad pabėgėlio statuso neturintiems migrantams nuspręsta po metų suteikti teisę dirbti, nors Lietuvos tikslas yra išsiųsti juos atgal namo, o ne dar ir įdarbinti.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas-emilijabarcyte0103-3-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nesutrukdys vykdyti reikalingų procedūrų</h2>
<p>Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas teigė, kad primityvias konsultacijas dėl darbo būtina užtikrinti, kad po metų išėjęs migrantas gebėtų orientuotis darbo rinkoje. Pasak jo, tai nepanaikina migrantų išsiuntimo procesų, o draudimas penkerius metus gauti leidimą gyventi esą išlieka[7].</p>
<p>Tuo tarpu kitas frakcijos atstovas, praėjusią savaitę asmeniškai įžeidęs Vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę dėl elgesio su neteisėtais migrantais[6], Vytautas Bakas pasidžiaugė, kad „į Seimą grįžo žmoniškumas“.</p>
<blockquote>
<p>„Tai gerintų situaciją darbo rinkoje, nes tarp tų žmonių yra ir gerų kirpėjų, ir barzdaskučių“, – pridūrė ir konservatorius Justas Džiugelis[7].</p>
</blockquote>
<h2>Nusprendė migrantus paleisti į laisvę</h2>
<p>Birželio pradžioje pasirodė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymas nebelaikyti uždarytų neteisėtų migrantų, o juos paleisti į visuomenę, kad šie galėtų ne tik nevaržomai čia judėti, bet ir įsidarbinti[9]. Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius pateikė kelis scenarijus, pagal kuriuos migrantai galės būti paleidžiami.</p>
<p>Pasak jo, esant finansinėms galimybėms, migrantas galės pasirinkti apgyvendinimo vietovę, tačiau Migracijos departamentas ir toliau galėsiąs priimti sprendimus dėl jų apgyvendinimo registracijos centruose suteikiant pilną išlaikymą.</p>
<p>Migrantai, kurie per 12 mėn. neprašė prieglobsčio arba jis jiems nebuvo suteiktas, galės kreiptis į teismą, kuris ir spręs dėl jų judėjimo apribojimo ir alternatyvių priemonių taikymo: pavyzdžiui, turės periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT, arba elektroninio ryšio priemonėmis nustatytu laiku šioms tarnyboms pranešti apie savo buvimo vietą[9].</p>
<p>Jei migrantas neturės, kur apsigyventi, teismo sprendimu, jis dar šešiems mėnesiams galės likti gyventi užsieniečių apgyvendinimo vietoje, ribojant arba neribojant jo judėjimo. Liksiantys gyventi šiuose centruose ir toliau galės naudotis jų teikiamomis paslaugomis, būtinąja pagalba ir vaikams teikiamomis švietimo paslaugomis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gaublys.jpg" alt="" /></p>
<h2>Trauks toliau į Vakarus</h2>
<p>Tai, kad tik mažoji dalis migrantų pasiliks Lietuvoje, o kiti ir toliau trauks į Vakarus, patikino ir migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.</p>
<p>Anot jos, migrantams nuėmus judėjimo draudimą, šie gali pradėti galvoti, kad „atsivėrė vartai“, tad, tikėtina, kad vasarą gali būti stebimas nemažas bandymas išvykti iš Lietuvos, kurį lydės grąžinimai[11].</p>
<p>E. Gudzinskaitės tvirtinimu, nauja liberalesnė tvarka gali paskatinti ir didesnius migrantų srautus į Lietuvą, tačiau tikimasi, kad didesnių problemų pavyks išvengti, o saugumą užtikrinti padės pastatytas fizinis barjeras ir pasienyje įrengta stebėjimo sistema.</p>
<blockquote>
<p>„Galbūt vasaros antroj pusėj gal būti vėl tokia didesnė banga norinčių grįžti namo savo noru, kai jie supras, kad čia mana iš dangaus nepradėjo byrėti“, – tikino migracijos departamento vadovė[11].</p>
</blockquote>
