Pagėgiuose kapitalinis remontas ilgai nelaikė: vanduo išplovė kelią, asfaltas guli laukuose
Vasario ketvirtąją dieną ne kur kitur, o feisbuko socialiniame tinkle buvo bent dalinai išspręsta Pagėgius ištikusi nelaimė. Dar pernai kapitaliai suremontuotas ir išasfaltuotas kelias, vos kelis mėnesius padžiuginęs gyventojus, potvynio buvo tiesiog nušluotas – neliko ne tik asfalto, bet ir paties kelio nematyti. Kol apie tai viena Pagėgių gyventoja viešai nepaskelbė socialiniame tinkle, tol nebuvo skubėta nei ekstremalios situacijos paskelbti, nei apie patį kelią kažką rimčiau pakalbėti.
Pernai spalį baigtas remontuoti kelio Plaškiai-Lazdėnai-Panemunė ruožas šiuo metu atrodo kaip po karo – upe bėgantis vanduo išplovė kelio pagrindą, suskaldė asfaltą. Tai ne tik išgąsdino gyventojus, atskyrė juos nuo civilizacijos, bet ir verčia kelti klausimą, kaip gi Lietuvos automobilių kelių direkcija remontavo kelią, jeigu jis neatlaikė nei pusmečio?
„Panašu, jog kelio kapitalinis remontas buvo daromas neatsižvelgiant į šios vietovės specifiką ir kasmet kelią semiantį Nemuno vandenį. Šiuo metu atsitraukus potvyniui naujai asfaltuotas ir iškeltas kelias yra kritinės būsenos t. y. – jo nebėra. Neįmanoma judėti jokia transporto priemone. Iki kapitalinio remonto toje vietoje buvo žvyro danga, po kuria dar prieš kokį 100 metų paklotas akmeninis kelias, kuris iki 2023 metais atlikto “kapitalinio remonto” išlaikydavo stiprias sroves ir nešamus ledus“, – dalindamasi kraupiais išplauto kelio vaizdais feisbuke rašė Viktorija Mišeikytė[1].
Pasipylė klausimai, ką daryti vietos gyventojams, mat net pasibaigus potvyniui ir pasitraukus vandeniui kelio vis tiek nebus ne tik asfaltuoto, tačiau apskritai jokio. Gyventojai negali važiuoti į darbus, ugdymo įstaigas, apsipirkti, gauti medicininės pagalbos. Iš esmės iš namų gali kažkur nuklampoti nebent pėstute arba būti išskraidinti sraigtasparniu, mat nėra jokio būdo prie jų privažiuoti jokia kita žeme važiuojančia transporto priemone.
Kelių direkcija: kelio būklė kritinė
Į įrašą socialiniame tinkle sureagavo ir už šio kelio remontą atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija. Vietą, kurioje kadaise buvo kelias, ir kurioje šiuo metu kelio nebėra, direkcija pavadino „kritinės būklės keliu“.
Maždaug toks pats kelias, gal net geresnis, būna arimuose, bet… ne mes esame kelių tiesimo specialistai, jei direkcija sako, kad čia kelias, vadinasi kelias, kad ir kritinės būklės.
„Pirmiausia, trumpai apie susisiekimą. Iš tiesų, kelio būklė yra neabejotinai kritinė. Į šią vietą šiandien ryte pakartotinai apžiūrai ir įvertinimui išsiuntėme savo partnerius, AB „Kelių priežiūra“. Dar šiandien tikimės turėti sprendimus, kurie padėtų atkurti susisiekimą vietos gyventojams (kaip tik šiuo metu galimi sprendimai ir yra analizuojami specialistų). Bendradarbiaujame su priešgaisrinės tarnybos atstovais, kurie tiesia pagalbos ranką vietos gyventojams, palaikome ryšį ir su Pagėgių seniūnija“, – rašo Kelių direkcija ir priduria, kad ir jiems tokia kelio būklė neatrodo įprasta ar pateisinama.
„Kreipėmės į atsakingas institucijas, kad dėl šio statinio griūties būtų sudaryta nepriklausoma komisija, kuri ištirtų ir tiksliai nustatytų kelio griūties aplinkybes. Šio kelio projektavimo metu viena iš nurodytų užduočių buvo atsižvelgti į specifines aplinkos sąlygas, todėl sieksime patikrinti, ar projektavimo metu tai buvo atlikta. Taip pat esame nusprendę patikrinti ir rangovo atliktų darbų kokybę“, – pažadus žarstė Kelių direkcija.
Na, o tiems, kurie nežino, kokie yra Kelių direkcijos pažadų įgyvendinimo tempai, primename, kad dar prieš metus į upę nugarmėjus Kėdainių pagrindiniam miesto tiltui, tik po keturių mėnesių iš upės buvo ištrauktos tilto dalys, o tilto remonto darbai iki šiol nėra prasidėję – vis dar vyksta ekspertų vertinimai.
Demontavo riedulius, kurie buvo kelio pagrindas
Paaiškėjo, kad galima naujojo kelio subyrėjimo priežastis yra ta, kad kelią remontavę darbininkai išlupo kelio pamatu buvusius akmeninius riedulius. Kelio remonto darbai kainavo 670 tūkst. eurų, o už išvežtus riedulius atskaičiuota 15 tūkst. eurų, mat buvo išardyta beveik 400 kubinių metrų riedulių.
Skelbiama, kad minėto kelio atnaujinimas baigtas 2023 m. spalio mėn., kapitalinio remonto projektavimą atliko viešąjį konkursą laimėjusi „Sweco Lietuva“. Rangos darbus atliko viešąjį konkursą laimėjusi AB „Kelių priežiūra“[2].
„Panašu, jog vietiniai gyventojai teisūs sakydami, jog tai įvyko dėl nemokšiškai atliktų darbų ir riedulių išardymo. 1 iš 2 sąmoningai arba per kvailumą visa tai padaryta“, – svarsto vietinis gyventojas.
„Visais laikais šiuose kraštuose kasmet potvyniai būna. Ruošiant kelio rekonstrukcijos projektą, reikėjo į tai atsižvelgti ir neardyti akmenų, kurie atlaikė potvynius šimtus metų. Tas pats ir su keliu į Paleičius, žmonės visiškai jokio susisiekimo neturi jau metus laiko. Tie , kas ruošė projektus šiems keliams turbūt tik iš TV apie potvynius žino ir niekad neteko su jais susidurti“, – antrina ir Džuljieta[3].
Pagėgiuose paskelbė ekstremaliąją situaciją
Tuo tarpu Pagėgių savivaldybė jau po dienos paskelbė ekstremaliąją situaciją. Nuplautas kelias buvo uždarytas jau nuo sausio 27 dienos, na, o dabar jo nebeliko visai.
„Posėdyje dalyvavęs AB „Kelių priežiūra“ Tauragės kelių tarnybos vadovas Darius Spancerna informavo, kad dar šiandien bus surengtas neeilinis posėdis dėl situacijos sprendimo ir tolimesnių veiksmų“, – informuoja savivaldybė[4].
https://www.facebook.com/100002081155634/videos/903191934768063/
https://www.facebook.com/100002081155634/videos/209683598894926/
