Airijos geležinkelius „peckiojo“ net kelis metus
Dublino apygardos baudžiamųjų bylų teismas nustatė, kad „Irish Rail“ buvo priversti išleisti daugiau kaip 26 000 eurų 24 metų vyro, kuris ne kartą grafičiais išmargino traukinio vagonus ir požeminę perėją, padarytai žalai atlyginti.
Rokas Kalytis prisipažino padaręs daugybę nusikalstamų žalos veiksmų, kurie truko daugiau nei dvejus metus – nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. Naudodamasis nuolatiniais žymekliais Kalytis išniekino traukinių vagonų vidines plokštes ir judrią Connolly stoties požeminę perėją, padarydamas didelę žalą[1].
Vaizdo stebėjimo kamerų filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip Kalytis atlieka šiuos veiksmus, o po tyrimo Airijos geležinkelių darbuotojai nustatė jo tapatybę. Po 2020 m. pradžioje įvykusio incidento remonto išlaidos sudarė 10 800 eurų, tų pačių metų spalį – dar 11 500 eurų, o 2022 m. sausį – 3 500 eurų. Papildomi požeminės perėjos remonto darbai kainavo 500 eurų.
Nuo belangės išgelbėjo viešieji darbai
Nepaisant padarytų pažeidimų, R. Kalyčiui pavyko išvengti laisvės atėmimo bausmės. Teisėja Elva Duffy vietoj dvejų metų laisvės atėmimo bausmės skyrė jam 240 valandų viešųjų darbų, įspėdama, kad jų nevykdymas arba bet kokie kiti nusižengimai reikštų neatidėliotiną įkalinimą.
R. Kalytis turi problemišką praeitį, be kita ko, yra buvęs vaikų globos namuose ir benamiu, be to, anksčiau yra devynis kartus teistas. Jis sakė, kad grafičių piešimas neleistinose vietose buvo jo saviraiškos būdas. Teismo ekspertizės ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra maža, jis parodė brandos ir teigiamų pokyčių požymių, be kita ko, įgijo statybų saugos sertifikatą.
Pabėgęs į Nyderlandus, Kalytis savanoriškai grįžo į Airiją, kad galėtų pareikšti kaltinimus, ir išreiškė gailestį, todėl iš anksto pripažino savo kaltę. Jo bendradarbiavimą ir atsiprašymą pažymėjo Garda Karlas Bolgeris ir teismas.
Lietuva irgi ieško būdų, kaip pažaboti gatvės „grafitininkus“
O tuo tarpu Lietuva taip pat ieško efektyvių būdų, kaip kovoti su nelegaliais grafičių piešėjais pačiais įvairiausiais būdais. Štai Vilnius pernai metais įdiegė šimtą naujų stebėjimo kamerų ir skirtų pusantro milijono eurų nelegalių piešinių uždažymui[2].
Grafiti – meno forma ar vandalizmo ženklas? Vilniaus gyventojai tvirtintų, kad jei piešinys būtų atliktas kokybiškai, su leidimais ir prasminga idėja, jis miestui suteiktų gyvybės. Tačiau dauguma nelegalių piešinių – ypač senamiestyje – tik gadintų miesto vaizdą, dažnai primindami beprasmius ženklus ar neaiškias žinutes.
Štai praėjusią vasarą vienas iš projekto „Sienos prisimena“ žymiųjų kūrinių – freska „Išminčius“, skirtas žydų istorinei atminčiai, tapo vandalų taikiniu.
Savo ruožtu Vilniaus policija nusprendė griežtinti kovos su nenaudėliais priemones – už nelegalius piešinius grėstų baudos iki 600 eurų, o kai kuriais atvejais net baudžiamoji atsakomybė. 2024 metais buvo pradėti devyni ikiteisminiai tyrimai dėl turto sugadinimo grafičiais.
Sostinės valdžia pastebi, kad legalių piešimo sienų įrengimas iki šiol neveikia kaip efektyvi prevencija – grafiti vandalizmo mastas nesumažėjo, o netgi padidėjo.
