Praėjusiais metais į tarnybas kreipėsi 15 tūkst. nuo nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų
Lietuvoje veikianti pagalbos nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų sistema šiemet sulaukė solidaus finansavimo – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija akredituotoms pagalbos tarnyboms skyrė daugiau nei 550 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto. Šalyje šiuo metu veikia 18 pagalbos tarnybų, kurios per metus suteikė apie 15 tūkst. įvairių paslaugų nukentėjusiems asmenims.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad Lietuvoje veikia gerai išvystytas pagalbos tarnybų tinklas, skirtas nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims. Šiuo metu šalyje yra 18 akredituotų pagalbos tarnybų, kurios teikia kompleksinę pagalbą – nuo emocinės ir psichologinės paramos iki laikino apgyvendinimo ar informacijos apie socialines paslaugas. 2025 metais tarnybose užregistruoti 2 556 nukentėję asmenys, iš jų 2 490 sutiko priimti siūlomą pagalbą.
Per šių metų pirmus mėnesius pagalbą jau gavo 1 597 moterys, 842 vyrai ir 51 vaikas. Tarp nukentėjusiųjų buvo 154 asmenys su negalia, o 445 pageidavo likti anonimiški. O praėjusiais metais iš viso suteikta daugiau nei 15 tūkst. įvairių paslaugų – vidutiniškai vienam asmeniui teko 6 paslaugos.
Kokia pagalba teikiama, jei asmuo nukenčia nuo nusikalstamų veikų?
Pagalbos tarnybos pagalbą organizuoja atsižvelgdamos į individualius nukentėjusiojo poreikius, atsiradusius dėl patirtos nusikalstamos veikos. Pirmiausia žmogus informuojamas apie savo teises ir institucijas, galinčias jas užtikrinti. Tarnybos darbuotojai įvertina nukentėjusiojo poreikius, sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja pagalbą.
Tai gali būti emocinė ar psichologinė parama, laikinas apgyvendinimas, informacija apie socialines paslaugas, sveikatos priežiūros įstaigas ar kitą reikalingą pagalbą.
Pagalba teikiama ne tik patiems nukentėjusiesiems, bet ir jų artimiesiems – šeimos nariams ar giminaičiams, jei žmogus mirė dėl nusikalstamos veikos. Svarbu pabrėžti, kad pagalba teikiama nepriklausomai nuo to, ar asmuo pateikė skundą dėl nusikaltimo, ar ne. Be to, pagalba yra konfidenciali – tai viena esminių nukentėjusiųjų teisių.
Pagalbos galima sulaukti net ir nuotoliniu būdu
Pagalbą gali gauti visi, nukentėję nuo bet kokios nusikalstamos veikos, taip pat mirusiųjų dėl nusikaltimų artimieji. Nukentėjusiojo prašymu į tarnybą gali kreiptis ir kiti asmenys, siekiantys pagalbos nukentėjusiajam.
Pagalba teikiama nemokamai, o kreiptis galima į bet kurią šalyje veikiančią tarnybą – nebūtinai pagal gyvenamąją vietą. Esant poreikiui, tarnybos pagalbą organizuoja ir nuotoliniu būdu, tad pagalba prieinama ir tiems, kas negali atvykti fiziškai.
Informaciją apie pagalbos tarnybas teikia įvairios institucijos, vadinamos pirmojo kontakto institucijomis: ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūra, teismai, Bendrasis pagalbos centras (tel. 112), savivaldybių administracijos, socialinių paslaugų, švietimo ar sveikatos priežiūros įstaigos bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.
