Pagal mirtingumą pasaulyje nusileidžiame tik Ukrainai?

Didžiausias mirtingumas – Ukrainoje, tačiau Lietuva užima antrąją vietą

Remiantis JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) ataskaitos duomenimis, Ukrainoje šiuo metu yra fiksuojamas didžiausias mirtingumas ir mažiausias gimstamumas pasaulyje^[1]. Ukrainoje tūkstančiui gyventojų tenka 18,6 mirčių. Tuo pat metu Ukrainoje tūkstančiui gyventojų tenka vos 6 vaikai.

CŽV atkreipia dėmesį į tai, kad Ukrainoje gimstamumas išlieka kritiškai mažas fronto regionuose: šiais metais Chersono srityje gimė tik 221 vaikas, o Donecko srityje – 702 vaikai. Pažymėtina, kad Luhansko srityje per pirmąjį pusmetį neužregistruotas nė vienas kūdikis.

Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 2013 m. gimstamumas Ukrainoje kasmet mažėja maždaug 7 proc., o pilno masto Rusijos invazija dar labiau paaštrino šią demografinę krizę. Vis dėlto, jei to priežastys šioje šalyje yra suprantamos, kiek nustebinti gali faktas, kad antroje vietoje pagal mirtingumą pasaulyje yra Lietuva. Mūsų šalyje 1000 gyventojų tenka 15,02 mirčių.

Palyginimui, mažiausias mirtingumas yra fiksuojamas arabų šalyse, tokiose kaip Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Kuveitas ir Bahreinas.

Mirtingumas apibūdina šalies piliečių sveikatos būklę ir sociopolitinę aplinką

Mirtingumas yra apibūdinamas kaip žemyno, šalies, regiono, miesto ar rajono gyventojų arba uždaros bendruomenės žmonių mirties atvejų dažnumo statistinis rodiklis^[2]. Mirtingumas yra išreiškiamas mirties atvejų skaičiumi per tam tikrą laikotarpį 1000, 10 tūkst. arba 100 tūkst. gyventojų.

Bendrojo mirtingumo lygis priklauso nuo gyventojų amžiaus struktūros. Tai reiškia, kad šalyje, kurioje daugiau vaikų ar pagyvenusių žmonių, mirtingumo rodiklis gali būti didesnis, net jeigu socialinės ekonominės sąlygos ir sveikatos priežiūra gera. Dėl šios priežasties bendrojo mirtingumo rodikliai dažniausiai naudojami tik natūraliajam gyventojų prieaugiui apskaičiuoti. 

Vis dėlto, mirtingumo rodiklis gali daug pasakyti apie valstybės problemas. Mirtingumo rodiklis apibūdina gyventojų sveikatos būklę: yra skaičiuojamas bendrasis mirtingumas, kūdikių mirtingumas, mirtingumas pagal lytį, amžiaus grupes, socialines, profesines grupes, pagal mirties priežastis. Įprastai teigiama, kad mirtingumo rodiklio lygį lemia tam tikri gyvensenos veiksniai, tokie kaip alkoholizmas, priklausomybė nuo nikotino ar kitų narkotinių medžiagų, tačiau ne mažiau įtakos gali turėti ir socialinė, psichologinė, kultūrinė ir fizinė aplinka, ekonominiai veiksniai.

Aukštas mirtingumas Lietuvoje – neveikiančios sveikatos apsaugos sistemos ir socialinių aplinkybių padarinys

Lietuvos gyventojų mirtingumo rodikliai pradėti analizuoti 1965–70 m. Tuomet ir pradėti sudarinėti rodikliai, pagal šiuolaikines metodikas. Žvelgiant į šį rodiklį pastebima, kad su mirtimi dažniausiai yra siejamos širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir nelaimingi atsitikimai bei traumos.

2020 m. daugiau kaip 77 proc. žmonių mirė dėl trijų mirties priežasčių: kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių. Higienos instituto, sveikatos informacijos centro mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyrius skelbia, kad 2023 m. Lietuvoje mirė 37 005 žmonės^[3]. 1 000 Lietuvos gyventojų pernai teko 12,9 mirusiųjų.

Keturios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, virškinimo sistemos ligos ir išorinės mirties priežastys. Jos sudarė 84,4 proc. visų mirties priežasčių.

2023 m. Lietuvoje mirė 18 077 vyrai. Dažniausia vyrų mirties priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos. Praėjusiais metais Lietuvoje mirė 18 928 moterys. Daugiausia moterų taip pat mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.

Didelis mirtingumas Lietuvoje koreliuoja su kita opia demografine problema: mažu gimstamumo rodikliu. 2022 m. buvo skelbta, kad Lietuvoje gimė mažiausiai naujagimių per daugiau nei 60 metų. Tuo pat metu fiksuota ir daugiausiai mirčių. Ekspertai teigia, kad paskutinį kartą toks didelis mirtingumas fiksuotas tik 1994 m., tačiau tuomet jis sietas su posovietine sveikatos krize, savižudybėmis, žmogžudystėmis^[4].

Dabar susiduriama su kitomis problemomis, pavyzdžiui, iššūkiais sveikatos apsaugos srityje, dėl kurių dalis piliečių laiku negauna reikiamos pagalbos.

Įvertinus tai, prieš keletą metų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbė, kad 2022–2030 m. Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos strateginis tikslas yra sumažinti gyventojų pirmalaikį mirtingumą nuo ligų, kurių galima išvengti suteikus savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas^[5].

Įgyvendinant programą siekiama sumažinti sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumą nuo 186 atvejų 100 tūkst. gyventojų 2018 metais iki 100 atvejų 2030-aisiais. Įgyvendinant programą taip pat bus siekiama sumažinti gyventojų tiesiogines išlaidas sveikatos priežiūrai nuo 32,3 proc. 2019 metais iki 15 proc. 2030 m.

Tačiau būtina spręsti ir kitas problemas, susijusias su sociopolitiniais ir ekonominiais veiksniais. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė 2021 m. Lietuvoje siekė 69,6 metus. Europos vidurkis – 77,2 metai. Vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia 78,9 metus, kai vidurkis Europoje – 82,8 metai.

Ekspertai teigia, kad trumpesnę nei kitų šalių, ypatingai kalbant apie vyrus, vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę lemia seniai įsišaknijusios problemos bei nuostatos.

Deja, bet vis dar yra pastebima, kad nemaža dalis vidutinio amžiaus vyrų mirčių būna susijusios su alkoholio vartojimu. Tai reiškia ir nelaimingus atsitikimus, ir ligas, privedančias prie ankstyvos mirties. Be to, statistiškai, vyrai dažniau nei moterys griebiasi savižudybės. 2021 m. Lietuvoje nusižudė 126 moterys ir 439 vyrai^[6].

Vyrų gyvenimą trumpina ir šalyje vyraujantis požiūris bei nuostatos. Ekspertai yra linkę atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje vis dar gajūs toksiški vyriškumo standartai: vyrams tarsi priimta nesilaikyti darbų saugos, surizikuoti, būti drąsiam, daug dirbti ir net persidirbti, daug gerti, menkai rūpintis savo fizine bei emocine sveikata.

Kalbant apie mirtingumą, būtina paminėti ir ekonominį aspektą. Ne paslaptis, kad Lietuvoje senjorai gyvena žymiai kukliau nei jų bendraamžiai Vakarų Europoje. Skurdas, nepriteklius bei stresas dėl įtemptų gyvenimo sąlygų jau esant garbaus amžiaus tikrai nepadeda vyresnio amžiaus žmogui.

Tačiau Lietuvoje tai yra standartas, o „Eurostato“ skaičiai rodo, kad Europos Sąjungoje (ES) esame paskutiniai pagal darbo užmokesčio ir pensijų santykį iki mokesčių. Tai reiškia, kad sveikatos apsaugos, socialinių ir ekonominių veiksnių visuma lemia, jog pagal mirtingumo rodiklį nusileidžiama tik krizės ištiktai, karą šiuo metu išgyvenančiai valstybei.