Užfiksuota tiesioginė patirtis su neatpažintais objektais
Nors dalis žmonių, susidūrę su „nežemiška“ patirtimi, nenori skelbti su tuo susijusių istorijų, Ryanas Gravesas, buvęs JAV karinio jūrų laivyno pilotas, tikinantis savo akimis regėjęs NSO, sako, kad turime būti smalsūs ir mažiau dėmesio skirti „mažiems žaliems žmogeliukams, o daugiau – mokslui“[1].
Jis ragina Kongresą ištirti neatpažintus oro reiškinius (UAP), dar vadinamus NSO, virš JAV, kitaip, R. Graveso manymu, kyla pavojus nacionaliniam saugumui.
Vyras kariniame jūrų laivyne praleido maždaug 11 metų, skrisdamas pažangiu naikintuvu F-18, taip pat buvo skrydžių instruktorius. Tačiau per savo karjerą jis dar negavo galutinio atsakymo dėl reiškinio, su kuriuo jis ir kiti jo eskadrilės nariai susidūrė prieš daugelį metų.
„Kol buvau kariniame jūrų laivyne, aš ir kiti mano eskadrilės nariai susidūrėme su reiškiniu ir jo padariniais, kurie tęsiasi iki šiol, nors iš pradžių jiems neturėjome konkretaus pavadinimo“, – sakė R. Gravesas.
Tvirtindamas, jog savo akimis regėjo NSO, buvęs karinio jūrų laivyno naikintuvo pilotas kalbėjosi su žurnalistais 2022 m. gegužės 17 d. atstovų rūmų žvalgybos pakomitečio posėdyje. Anot jo, iš pradžių objektai buvo užfiksuoti kaip įprasti kontaktai radare ir kamerų sistemoje, kol galiausiai komanda visa tai pamatė savo akimis.
„Du mano eskadrilės orlaiviai skrido vienas šalia kito, o vienas iš objektų skriejo tiesiai tarp orlaivių“, – teigė jis.
R. Gravesas, dabar advokatas ir organizacijos „Americans for Safe Aerospace“ įkūrėjas, pridūrė, kad nors vienas iš jo būrio narių objektą apibūdino kaip „tamsiai pilką arba juodą kubą skaidrios sferos viduje“, jis pats vis tik pastebėjo kitą išskirtinumą: neidentifikuoti objektai didžiąją laiko dalį užėmė stabilią padėtį, bet vargiai priminė „pririštus balionus“ – atvirkščiai, jie galėjo judėti dideliu greičiu.
Ši patirtis paskatino pastarąjį paraginti amerikiečius, turinčius išankstinių nusistatymų apie UAP, neatidėlioti ir spręsti klausimą vadovaujantis „pirmųjų principų“ požiūriu.
Nacionalinis saugumas privalo žinoti, kas dedasi virš mūsų galvų
Vis labiau linkstama prie sprendimo nesitaikyti su neapibrėžtumu ir pažvelgti į vis dar menkai ištirtus objektus nesivadovaujant pasenusiomis hipotezėmis – neabejojama, jog skaidrumo trūkumas ir tiesos neigimas nuves į dar didesnę aklavietę.
Dabar linkstama link prielaidos, jog yra du pagrindiniai paaiškinimai, kas gali būti šie objektai.
„Tai yra arba tam tikra priešinimosi platforma, ir tai yra nacionalinio saugumo reikalas, arba mes iš tiesų nežinome, kas tai yra“, – teigė R. Gravesas.
Akivaizdu, kad šis nacionalinio saugumo ir smalsumo reikalas ilgą laiką buvo trikdomas. Tačiau neabejojama, kad kai tik pradėsime atidžiau žvelgti į savo oro erdvę, paaiškės daug svarbių dalykų, kurių nesitikėjome pamatyti. Tam, be kita ko, pritaria ir Jungtinių Valstijų senatorius Marco Rubio.
„Pažangūs objektai, demonstruojantys pažangias technologijas, reguliariai skraido virš mūsų ribotos bei jautrios oro erdvės, o tai kelia pavojų saugumui“, – vasarį tviteryje rašė jis.
Žiniasklaida nesudaro saugios aplinkos kalbėti apie patirtį su UAP
Nors daugybė pilotų, patyrusių juos sukrėtusių ir sunkiai paaiškinamų išgyvenimų nenori apie tai kalbėti dėl saugumo trūkumo, R. Gravesas ragino vyriausybines agentūras sugriauti atskirus silosus ir pradėti dalytis informacija visuomenės labui.
Didžiausio dėmesio šis sulaukė po to, kai vasarį išsamiai aprašė savo patirtį su UAP, teigdamas, jog tai, ką matė, nebuvo tik balionai. Neatpažinti oro reiškiniai neva galėjo išlaikyti savo poziciją beveik nejudėdami, nepaisant 4 kategoriją siekiančio uragano vėjo. Objektai taip pat neturėjo jokių matomų valdymo paviršių – nieko, kas būtų panašu į įprastą orlaivį su sparnais, atvartais ar varikliais.
„Esu formaliai apmokytas inžinierius, tačiau jų demonstruota technologija nepaisė mano supratimo“, – tvirtino R. Gravesas.
Ateivių erdvėlaivis galėtų nusiųsti į Žemę mini zondus
Teigusių, jog patyrė kontaktą su ateiviais ar kitais neatpažintais objektais, yra begalė[2]. Tačiau apie ateivius kalba ne tik jie.
Pentagono pareigūnai tai pat teigia, kad ateiviai gali lankytis mūsų Saulės sistemoje ir paleisti mažesnius zondus.
Detaliau kalbant, manoma, jog dirbtinis tarpžvaigždinis objektas potencialiai galėtų išleisti daug mažų zondų, artimai skriedamas į Žemę – tai neva būtų veikianti konstrukcija, kuri nelabai skirtųsi nuo NASA misijų. Tuo tarpu šias „kiaulpienių sėklas“ nuo pagrindinio objekto galėtų atskirti Saulės potvynių gravitacinė jėga arba manevravimo galimybė.
Siekiant ištirti orbitą, 2022 m. liepos mėn. buvo įkurta AARO, kuri yra atsakinga už objektų danguje, po vandeniu ir erdvėje sekimą.
Tiesa, dar 2005 m. Kongresas pavedė NASA surasti 90 % visų objektų šalia Žemės, kurie yra didesni nei 140 metrų, dėl ko buvo sukurti „Pan-STARRS“ teleskopai[3]. Jų dėka 2017 m. spalio 19 d. buvo aptiktas neįprastas tarpžvaigždinis objektas, kuris vėliau buvo pavadintas „Oumuamua“ arba „Havajų žvalgyba“.
Po trejų metų buvo aptiktas ir kitas identiškas „Oumuamua“ formai objektas, kuris, kaip teigiama, likus šešiems mėnesiams iki „Oumuamua“ arčiausio priartėjimo prie Žemės į jį trenkėsi.
Tikima, kad tinkamai suprojektavus, zondai iš tiesų galėtų pasiekti Žemę ar kitas Saulės sistemos planetas tyrinėjimo tikslais. Na, o astronomai vargiai galėtų pastebėti mini zondų purslus, kadangi pastarieji neatspindėtų pakankamai Saulės šviesos, jog esami tyrimų teleskopai juos aptiktų.
