Dalis ministrų lieka, kitoms ministerijoms siūlomi nauji vadovai
Kas vadovaus svarbiausioms šalies ministerijoms, netrukus paaiškės oficialiai. Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius penktadienį prezidentui pateikė tvirtinti savo siūlomą Ministrų kabinetą, kuriame netrūksta nei jau pažįstamų veidų, nei naujų pavardžių.
Naujajame Ministrų kabinete darbą turėtų tęsti užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, susisiekimo ministras Juras Taminskas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas bei krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas[1].
Tarp naujų kandidatų – Taurimas Valys, siūlomas vadovauti Finansų ministerijai, Martynas Katelynas, pretenduojantis į vidaus reikalų ministro pareigas, bei buvusi premjerė Inga Ruginienė, kuri siūloma socialinės apsaugos ir darbo ministre. Aplinkos ministerijos vadove galėtų tapti Ieva Andriulaitytė.
Demokratų siūlomų kandidatų sąraše – Linas Kukuraitis į sveikatos apsaugos ministro postą, Kęstutis Mažeika į žemės ūkio ministro pareigas ir Lukas Savickas į energetikos ministro vietą. Pokyčių numatyta ir Kultūros ministerijoje – Vaidą Aleknavičienę siūloma pakeisti Lukui Alsiui.
Prioritetai – saugumas, spartesni sprendimai ir dėmesys regionams
Pristatydamas būsimąją komandą M. Sinkevičius pabrėžė, kad iš ministrų tikisi iniciatyvumo, ryžto ir gebėjimo greitai spręsti problemas. Jo teigimu, viena svarbiausių naujosios Vyriausybės užduočių bus stiprinti valstybės gynybą ir užtikrinti Lietuvos pasirengimą dabartiniams saugumo iššūkiams.
Jis taip pat akcentavo, kad nors būtina išlaikyti finansinį stabilumą, tai neturėtų stabdyti investicijų į regionus, švietimą, sveikatos apsaugą, kelius ir socialines paslaugas. Galutinį sprendimą dėl ministrų kabineto sudėties priims prezidentas, o Vyriausybės programą dar svarstys Seimas.
K. Budrio darbu nepatenkinta ir dalis socialdemokratų?
Aistros politiniuose koridoriuose dėl užsienio reikalų ministro K. Budrio ateities verda jau kurį laiką. Birželio pradžioje LRT.lt, remdamasis savo šaltiniais, skelbė, kad dalis socialdemokratų yra nepatenkinti ministro vykdoma užsienio politika ir mano, jog jo pozicija kai kuriais klausimais nebeatitinka partijos bei Vyriausybės krypties. Tarp dažniausiai minimų priekaištų – K. Budrio pasisakymai dėl Kaliningrado, Baltarusijos ir Kinijos[2].
Nepasitenkinimas ministru girdimas ir tarp dalies valdančiosios koalicijos partnerių. K. Budriui priekaištaujama, kad svarbiais užsienio politikos klausimais jis esą veikia pernelyg savarankiškai ir nepakankamai derina savo pozicijas su premjere bei koalicija.
Seimas pritarė M. Sinkevičiaus kandidatūrai
Tuo tarpu Seimas antradienį pritarė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko M. Sinkevičiaus kandidatūrai į ministro pirmininko pareigas. Už jo kandidatūrą balsavo 80 parlamentarų, du buvo prieš, o 28 susilaikė. Vis dėlto galutinį sprendimą dar turės priimti prezidentas Gitanas Nausėda. Jei šalies vadovas pasirašys dekretą, M. Sinkevičius taps XXI Vyriausybės vadovu ir perims atsakomybę už naujojo Ministrų kabineto darbą.
Pristatydamas savo prioritetus kandidatas į premjerus teigė, kad formuojant Vyriausybę svarbiausias kriterijus buvo kandidatų kompetencija ir gebėjimas dirbti sudėtingomis aplinkybėmis. Jis taip pat atskleidė sieksiantis, kad kadenciją baigianti sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė prisijungtų prie Vyriausybės kanceliarijos komandos.
Kalbėdamas apie būsimos Vyriausybės darbus M. Sinkevičius pabrėžė, kad pagrindiniai prioritetai bus šalies gynybos stiprinimas, ekonomikos augimo skatinimas, socialinės atskirties mažinimas ir demografinių iššūkių sprendimas. Jis taip pat pripažino, kad artimiausiais metais lengvų sprendimų nebus – valdžiai teks ieškoti pusiausvyros tarp didelių valstybės poreikių ir ribotų finansinių galimybių.
Pasak jo, nors investicijos į krašto apsaugą išliks vienu svarbiausių prioritetų, pagerinti šiemet pasiektą gynybos finansavimo lygį kitąmet gali būti sudėtinga.
