„Mūšis po mūšio“ triumfas: šešios statulėlės ir gauti svarbiausi vakaro apdovanojimai
Šių metų „Oskarai“ nebuvo tie, kur viskas aišku dar prieš atplėšiant voką. Didžiausia intriga sukosi aplink dviejų filmų akistatą – „Sinners“ ir „One Battle after Another“, o pati ceremonija labiau priminė ilgai besitęsiantį finalą nei formalų apdovanojimų vakarą.[1]
Galiausiai pergalę išsinešė „Mūšis po mūšio“, kuris susižėrė net šešias statulėles ir pasiėmė svarbiausius prizus – geriausio filmo, režisūros ir adaptuoto scenarijaus. Paulo Thomaso Andersono darbas ne tik dominavo skaičiais, bet ir simboliškai uždarė vieną įtempčiausių pastarųjų metų „Oskarų“ kovų.
„Tai istorija apie žmones ir jų pasirinkimus – džiaugiuosi, kad ji taip stipriai rezonavo“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė režisierius Paulas Thomasas Andersonas.
Tačiau „Sinners“, nors ir laikytas vienu pagrindinių favoritų su rekordiniu nominacijų skaičiumi, visiškai nepranyko šešėlyje. Filmas pelnė keturis apdovanojimus ir išlaikė stiprią poziciją viso vakaro metu, o kai kuriais momentais net atrodė, kad gali perimti iniciatyvą.[2]
Aktorių kategorijose – arši kova, stiprūs laimėjimai ir karjeros viršūnės
Vienas aiškiausių vakaro akcentų – aktorių pasirodymai, kurie šiemet buvo ne tik konkurencingi, bet ir emociškai stiprūs. Geriausios aktorės statulėlė atiteko Jessie Buckley už vaidmenį filme „Hamnet“. Ji už vadmenį šioje juostoje jau triumfamo ne kartą. Aktorės kalba buvo pilna emocijų.
Na, o po ilgo spėlionių ir kalbų laikotarpio, geriausiu aktoriumi pripažintas Michaelas B. Jordanas už darbą filme „Sinners“. Jo filmas taip pat gavo nemažai pripažinimo šiame apdovanojimų sezone, bet statulėlę žiūrovai jau žadėjo Timothée Chalamet už vaidmenį filme „Marty Supreme“.
„Aš niekada nedirbau dėl apdovanojimų – tiesiog norėjau padaryti gerą darbą“, – sakė M. B. Jordanas po pergalės. Kalboje labai daug gražių žodžių aktorius išsakė savo mamai ir filmo kolegoms.
Abu šie laimėjimai neatrodė atsitiktiniai – tai labiau priminė logišką rezultatą po ilgo ir intensyvaus apdovanojimų sezono. Jordano pergalė ypač sustiprino „Sinners“ pozicijas, parodydama, kad filmas gali konkuruoti ne tik bendrose kategorijose, bet ir individualiuose pasiekimuose.
Antraplanių vaidmenų kategorijose išsiskyrė Amy Madigan, laimėjusi už vaidmenį filme „Weapons“, ir Seanas Pennas, įvertintas už pasirodymą „Mūšis po mūšio“. Pastarojo pergalę dar labiau išryškino faktas, kad jis ceremonijoje nepasirodė – tai tik sustiprino dėmesį jo apdovanojimui.
Vakaro staigmena tapo lygiosios, kurios priminė, kad viskas dar įmanoma
Vis dėlto labiausiai netikėtas ir daugiausiai kalbų sukėlęs momentas įvyko ten, kur jo mažiausiai tikėtasi. Trumpametražių vaidybinių filmų kategorijoje buvo paskelbtos lygiosios – apdovanojimą pasidalijo „The Singers“ ir „Two People Exchanging Saliva“.
Tokie atvejai „Oskarų“ istorijoje – beveik išnykę, todėl ši situacija akimirksniu tapo vakaro sensacija. Salėje tvyrojo sumišimas, o kartu ir susižavėjimas – tai buvo priminimas, kad net griežtai struktūruotame Holivudo pasaulyje dar lieka vietos netikėtumui.
Šis momentas iš esmės perrašė vakaro nuotaiką: nuo aiškios favoritų kovos iki platesnio jausmo, kad šiemet „Oskarai“ ne tik apdovanojo geriausius, bet ir sukūrė istoriją, kuri bus prisimenama ilgiau nei patys laimėtojai.
