Baltarusijos kontrabandiniai balionai ir sienų režimas tampa nauju saugumo iššūkiu
Lietuvos ir Baltarusijos santykių įtampa pastarosiomis savaitėmis vėl pasiekė aukštą tašką. Baltarusijos teritorijoje leidžiami kontrabandiniai balionai, kontrabandininkų aktyvumas ir pasienyje suintensyvėję provokaciniai veiksmai pareikalavo skubios Vyriausybės reakcijos. Premjerė Inga Ruginienė Vyriusybės spaudos konferencijoje pabrėžė, kad situacija nėra palikta savieigai – veikia koordinuota nacionalinio saugumo sistema.
Ruginienė patvirtino, kad valstybė šiuo metu naudoja kelias reagavimo linijas: teisines, operacines ir diplomatines.
„Susisiekimo ministras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Baltarusijos teritorijoje leidžiamų kontrabandinių balionų. Užsienio reikalų ministerija įteikė notą dėl tų pačių dalykų“, – sakė premjerė.
Ji taip pat patvirtino, kad naktimis pasienyje vyksta plataus masto operacijos:
„Kiekvieną naktį išvažiuoja bent dvidešimt mobilių grupių. Matome ypatingą institucijų susitelkimą: trisdešimt kratų, šeši sulaikyti asmenys, ir tai tęsis toliau.“
Pasak premjerės, saugumo prioritetas lemia ir sudėtingus sprendimus — nuo civilinės infrastruktūros stabdymo iki sienų režimo peržiūros. „Taip, yra kritinių momentų, kai dėl saugumo turime stabdyti oro uosto darbą, bet didžiojoje daugumoje atvejų darbas nestabdomas“, – teigė ji.
Opozicijos kaltinimus dėl „pasimetusios vyriausybės“ premjerė vadina politine retorika
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis pareiškė, kad valdžia esą „visiškai pasimetusi“ spręsdama krizę su Baltarusija. Premjerė Ruginienė tokius vertinimus atmetė ir pabrėžė, kad darbas vyksta nuosekliai, o sprendimai priimami aiškiai.
„Aš suprantu, kad opozicija norėtų, jog Vyriausybė būtų pasimetusi, bet ji nėra pasimetusi. Vyriausybė aiškiai žino, ką reikia daryti“, – teigė premjerė.
Ji pabrėžė, kad nacionalinio saugumo institucijų darbas vyksta intensyviai ir koordinuotai.
„Rytoj renkame Nacionalinio saugumo komisiją. Ji renkasi ypatingu dažnumu. Aptariame kiekvieną savaitę, kas nuveikta ir ką dar galime padaryti. Prašiau organizuoti ir uždarą Nacionalinio saugumo komiteto posėdį, kad galėtume aptarti visą veiksmų planą su platesniu ratu žmonių“, – sakė Ruginienė.
Premjerė taip pat akcentavo, kad laukia ne tik institucijų, bet ir opozicijos indėlio:
„Labai kviečiu opozicijos lyderius teikti savo siūlymus. Tikiuosi, kad šioje krizėje galėsime dirbti kaip komanda.“
Politinė dinamika čia akivaizdi: Vyriausybė siekia parodyti veiksmų planą, o opozicija – išryškinti neva esančią sumaištį. Visgi faktas, kad šiuo metu vyksta kasnaktės operacijos, tyrimai ir tarpinstitucinis koordinavimas, rodo sisteminį, o ne ad hoc atsaką.
Nacionalinės sankcijos Baltarusijai: kraštutinė priemonė, kurios Vyriausybė neatmeta
Vienas jautriausių klausimų – ar Lietuva turėtų įvesti nacionalines sankcijas Baltarusijai, jei situacija pasienyje blogės. Užsienio reikalų ministerija užsiminė apie šią galimybę, tačiau premjerė pabrėžė, kad tai būtų paskutinis žingsnis.
„Nacionalines sankcijas pasiliekame kaip kraštutinę priemonę. Dar intensyviname įvairias priemones, daug yra nuveikta“, – aiškino ji.
Pasak Ruginienės, šiandien prioritetai yra trys:
- Kova su kontrabanda – tai vyksta kasnakt mobiliosiomis grupėmis.
- Diplomatiniai kanalai – jau panaudoti, įteikiant notas Baltarusijai.
- Tarptautinis spaudimas – Užsienio reikalų ministerija siekia, kad sankcijos Baltarusijai būtų suderintos su ES kaip „Baltarusija lygu Rusija“.
Premjerė nedviprasmiškai pasakė, kad situacijai blogėjant Lietuva pasiruošusi daryti ir drastiškus žingsnius:
„Atidarėme sienas, bet jas galime ir vėl uždaryti. Nuo pirmos dienos sakiau, kad šitas variantas yra vienas iš svarstytinų.“
Ji pripažino, kad nesinorėtų to daryti, tačiau tai būtų realus atsakas, jei Baltarusija neparodys jokio geranoriškumo.
„Labai tikiuosi, kad susikalbėjimas ateis ir galėsime gyventi taip, kaip anksčiau gyvenome. Bet jeigu ne – imsimės vis griežtesnių veiksmų“, – sakė premjerė.
