<h2>Harlemas žengia istorinį žingsnį</h2>
<p>Nedidelis Nyderlandų miestas žengia revoliucinį žingsnį ir po kelių metų planuoja visiškai uždrausti daugelio mėsos rūšių, galbūt ir greitojo maisto reklamas viešose vietose.</p>
<p>Jei šis Harlemo valdžios sprendimas iš tiesų bus įgyvendintas, miestas taps pirmuoju pasaulyje, kuriame viešojo transporto stotelėse ar stenduose nebus galima išvysti mėsos produktų reklamų. </p>
<blockquote>
<p>Kaip teigia žaliųjų politinės partijos „Groenlinks“ miesto tarybos narė Ziggy Klazes, mėsos produktų reklamos draudimas motyvuojamas neigiamu mėsos industrijos poveikiu klimatui ir aplinkai[1]. </p>
</blockquote>
<p>Kol kas nėra tiksliai aišku, kokioms reklamos rūšims bus taikomas naujasis draudimas. Pavyzdžiui, vyriausybė dar nenusprendė, ar bus leidžiama reklamuoti tvariai užaugintos mėsos produktus.</p>
<p>Šiuo metu nuspręsta tik tai, kad intensyvios maisto pramonės produktų reklamos bus uždraustos. Kalba net ir apie greitojo maisto restoranų reklamos draudimą. </p>
<p>Harlemo mieste draudimas bus pradėtas taikyti nuo 2024 m., kai baigsis dabartinės reklamos sutartys.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dee-bmetnru28g8-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vieni sprendimą giria, kiti – peikia ir kalba apie diktatūrą</h2>
<p>Harlemas siekia parodyti pavyzdį pasauliui ir sumažinti mėsos vartojimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius viešosiose erdvėse uždraudžiant mėsos reklamas.</p>
<p>Šiam žingsniui dar praėjusių metų lapkričio mėnesį pritarė Harlemo miesto taryba, tačiau sprendimas liko nepastebėtas iki dabar, kai tarybos nariai dėl pokyčių oficialiai informavo reklamos agentūras.</p>
<p>„GroenLinks“ partijos narė Z. Klazes, kuri ir parengė pasiūlymą uždrausti mėsos reklamas, teigia, kad Harlemas bus pirmasis miestas Nyderlanduose, Europoje ir pasaulyje, uždraudęs „blogos“ mėsos reklamą[2].</p>
<p>Pasak politikės, uždirbti pinigus nuomojant miesto viešąją erdvę produktams, kurie spartina visuotinį atšilimą, prieštarauja miesto politikai.</p>
<p>Kalbėdama radijo kanale „Haarlem105“ „GroenLinks“ partijos narė teigė:</p>
<blockquote>
<p>„Jeigu žmonės ir toliau norėtų valgyti mėsą, gerai… Bet negalime sakyti žmonėms, kad yra klimato kaitos krizė, bet tuo pačiu, skatinti juos pirkti produktus, kurie prisideda prie jos. Žinoma, yra daug žmonių, kuriems šis sprendimas atrodo piktinantis ir globėjiškas, bet yra ir daug žmonių, kurie mano, kad tai yra gerai. Tai yra signalas – jei jis bus priimtas nacionaliniu mastu, tai būtų tik labai gražu.“[3]</p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto, tiek miesto taryboje, tiek šalies visuomenėje sprendimas spėjo sulaukti kritikos. Mėsos industrijos atstovai skundžiasi, kad miesto taryba eina pernelyg toli, o tarybos opozicija teigia, kad taip ribojama saviraiškos laisvė.</p>
<p>„Trots Haarlem“ partijos lyderis Sanderis van den Raadta stebisi, jog Harlemas planuoja didelę reklaminę kampaniją, kuri akcentuoja, jog mieste galima būti savimi ir mylėti bet ką, tačiau riba pasiekiama būtent ties mėsos vartojimu.</p>
<blockquote>
<p>„Drausti reklamas dėl politinių priežasčių yra beveik diktatūra,“ – pareiškė ir dešiniosios partijos BVNL tarybos narys Joey Rademakeris[4].</p>
</blockquote>
<p>Šį reklamos draudimą kritikavo ir Nyderlandų mėsos pramonė. Organizacijos „Centrale Organisatie voor de Vleessector“ atstovai pareiškė, kad Haarlemo valdžios institucijos pernelyg įsijautė, nurodydamos žmonėms, kas jiems geriausia.</p>
<p>Tuo tarpu Groningeno universiteto administracinės teisės profesorius Hermanas Broeringas teigia, kad draudimas gali būti užginčytas kaip žingsnis prieš saviraiškos laisvę, nors ir akcentavo tam tikras išimtis.</p>
<blockquote>
<p>„Negalima uždrausti reklamos, skirtos verslui, bet galima uždrausti reklamą, skirtą tam tikrai produktų grupei. Paimkime cigarečių reklamos pavyzdį," – kalbėjo profesorius.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/joiarib-morales-uc-7pq7h_rlcu8-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Mėsos industrija – pelninga sritis, kuri kenkia planetai</h2>
<p>Žemės ūkis ir mėsos pramonė prisideda prie miškų kirtimo, klimato kaitos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimo.</p>
<p>Europos Sąjungos (ES) institucijos jau anksčiau yra raginusios žmones sumažinti mėsos ir pieno produktų vartojimą[5].</p>
<p>Regis, kad tokių tikslų turi ir pati Nyderlandų visuomenė ar bent dalis jos. „ProVeg Netherlands“ užsakymu atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad 28 proc. olandų nori, kad ateityje mėsa nebūtų vartojama, o penktadalis norėtų, kad vyriausybė visiškai uždraustų skerdyklų veiklą[6].</p>
<p>Neseniai nacionalinė Nyderlandų statistikos agentūra pranešė, kad aštuoni iš dešimties suaugusių Nyderlandų gyventojų mėsos nevartoja kasdien, o 45 proc. ją valgo ne dažniau kaip keturis kartus per savaitę[7].</p>
<p>Iš viso, 95 proc. suaugusių Nyderlandų gyventojų vis dar valgo mėsą, apie 3 proc. valgo tik žuvį, 2 proc. yra vegetarai, o 0,4 proc. yra veganai. Kitų tyrimų projektų duomenimis, vegetarų procentas Nyderlanduose yra gerokai didesnis.</p>
<blockquote>
<p>Vis dėlto, nacionalinės statistikos agentūros duomenimis, labiausiai stebina faktas, kad net 72 proc. olandų mano, kad reikėtų vartoti mažiau gyvulinės kilmės produktų. Šiai nuostatai pritarė ir save konservatyviais vadinantys žmonės. </p>
</blockquote>
<h2>Mėsos suvartojimą pasaulyje reikėtų sumažinti 75 proc.</h2>
<p>Vokietijos Bonos universiteto mokslininkų tyrimo duomenimis, jei norime, kad mūsų planeta ateityje būtų pajėgi mus išmaitinti, turtingosios šalys turi gerokai sumažinti mėsos suvartojimą – idealiu atveju bent 75 proc.</p>
<blockquote>
<p>Statistiškai, šiuo metu kiekvienas ES pilietis per metus suvartoja apie 80 kg mėsos. Ateityje, šį suvartojimą turime sumažinti iki 20 kg per metus (geriausiu atveju).</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, tyrimas parodė, kad visiškais mėsos atsisakymas pasauliniu mastu nėra tinkama išeitis. Manoma, kad pasaulyje yra pernelyg daug regionų, kuriuose negalima auginti augalinės kilmės maisto produktų. Tai ypač aktualu skurdžiuose regionuose, kur trūksta augalinių aukštos kokybės baltymų ir mikroelementų šaltinių[8].</p>
<h2>Mėsos pramonė jau pradėjo savo kampaniją</h2>
<p>Vis dėlto, nepaisant tokių raginimų ir teorijų, mėsos pramonė generuoja didžiulį pelną ir įdarbina šimtus tūkstančių darbuotojų. Nyderlanduose mėsos reklamos draudimas akcentavo ir kitą jautrią temą: šalyje jau kelis mėnesius vyksta ūkininkų protestai, piktinantis vyriausybės planais sumažinti azoto taršą. Apie tai plačiau rašėme <a href="/nyderlandu-ukininkai-protestuoja-pries-valdzios-sprendimus-ir-ant-keliu-pila-mesla-bei-siuksles">čia</a>.</p>
<p>Mėsos pramonė Nyderlanduose neseniai pradėjo ir savo kampaniją „Nyderlandų mėsos kraštas“, kuria siekiama skatinti valgyti mėsą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/max-van-den-oetelaar-e4vlfzv9qm-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Draudžiama ne tik mėsos, bet ir degalų ar saldumynų reklama</h2>
<p>Mėsos produktų draudimas nėra vienintelis, kuris gali nustebinti savo drastiškumu. 2021 m. Amsterdamas tapo pirmuoju Nyderlandų miestu, uždraudusiu iškastinį kurą naudojančių produktų reklamą[9].</p>
<p>Šis įstatymas reiškė, kad viešojo transporto stotyse ar stenduose nebeliko benzininių ar dyzelinių automobilių, pigių lėktuvų bilietų reklamų.</p>
<p>Kai kurios kitos pasaulio valstybės taip pat imasi įvairių draudimų, skatinančių klimato apsaugą ar sveikesnį gyvenimo būdą.</p>
<h2>Jungtinė Karalystėje ir Singapūre taip pat yra reklamos draudimų</h2>
<p>Jungtinė Karalystė, siekdama padėti sumažinti vaikų nutukimą, nuo 2023 m. iki 21.00 val. vakaro uždraus per televiziją reklamuoti maisto produktus, kuriuose yra daug riebalų, cukraus ir druskos. Singapūras jau uždraudė saldžiųjų gazuotų gėrimų reklamą.</p>
<p>Tiesa, kai kurie draudimai ar jų siekiai, eina dar toliau. Neseniai Jungtinės Karalystės aktyvistė Charlotte Gage pradėjo kampaniją, kuria siekia, kad šalyje visiškai nebeliktų reklaminių stendų ir autobusų stotelėse matomos išorinės reklamos[10].</p>
<p>Įdomu, kad tokį griežtą draudimą dar 2006 m. yra priėmęs Brazilijos San Paulo miestas. Didžiausiame pietų pusrutulyje mieste buvo uždrausta bet kokia išorinė reklama, o pagal vadinamąjį „Švaraus miesto įstatymą“ buvo pašalinta daugiau kaip 15 000 reklaminių stendų ir 300 000 parduotuvių iškabų.</p>
