Įrašas kelia klausimų dėl ministro komunikacijos saugumo
Vengrijoje paviešintas nutekintas garso įrašas, kuriame tiriamosios žurnalistikos atstovas Szabolcsas Panyi kalba apie ryšius su užsienio žvalgybos tarnybomis. Įraše jis teigia perdavęs Vengrijos užsienio reikalų ministro Péterio Szijjártó telefono numerį vienos Europos valstybės tarnyboms ir tikrinęs, ar būtent šis numeris yra stebimas. Taip pat užsimenama apie prieigą prie perimtų pokalbių duomenų.[1]
Pats žurnalistas pripažino įrašo autentiškumą, tačiau teigė, kad tai yra bandymas diskredituoti jo tyrimus apie Vengrijos valdžios ryšius su Rusija. Vis dėlto įraše girdimi teiginiai apie kontaktus su užsienio tarnybomis ir galimą prieigą prie informacijos kelia rimtų klausimų. Ypač akcentuojamas jo ryšys su opozicine „Tisza“ partija ir jos užsienio politikos komanda.[2]
Į situaciją sureagavo ir Vengrijos valdžia. Premjeras Viktoras Orbánas nurodė pradėti tyrimą, pabrėždamas, kad galimas ministro sekimas būtų rimtas išpuolis prieš valstybę. Tuo metu pats P. Szijjártó pareiškė buvęs šokiruotas ir teigė, kad tokia veikla, jei pasitvirtintų, būtų sunkiai pateisinama.
Tuo pat metu Vakaruose skelbiami kaltinimai dėl informacijos perdavimo Rusijai
Nutekintas įrašas pasirodė tuo metu, kai dalis Vakarų žiniasklaidos ir politikų skelbia priešingus kaltinimus. „Washington Post“, remdamasis anoniminiais šaltiniais, teigia, kad P. Szijjártó galėjo informuoti Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą apie Europos Sąjungos susitikimų detales. Teigiama, kad tokie kontaktai galėjo vykti ne vienerius metus.[3]
Šie teiginiai buvo pakomentuoti ir politiniu lygmeniu. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad tokie įtarimai „neturėtų stebinti“, o Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis taip pat viešai reagavo į šią informaciją. Tai rodo, kad tema jau peržengė vien žiniasklaidos ribas ir tapo politinių diskusijų dalimi.
Pats Vengrijos užsienio reikalų ministras šiuos kaltinimus kategoriškai atmetė. Jis juos pavadino melagingais ir teigė, kad tokie pranešimai gali būti susiję su artėjančiais rinkimais Vengrijoje bei bandymu paveikti viešąją nuomonę.
Dvi skirtingos versijos: nutekinimai apie Kremlių ir galimas sekimas Europoje
Susidaro situacija, kai viešojoje erdvėje vienu metu egzistuoja du skirtingi pasakojimai. Vienoje pusėje – kaltinimai, kad Vengrijos valdžios atstovai galėjo perduoti informaciją Maskvai. Kitoje – nutekintas įrašas, kuriame kalbama apie galimą paties ministro sekimą užsienio tarnybų.
Abiem atvejais svarbu tai, kad informacija remiasi anoniminiais šaltiniais arba nutekintais duomenimis. Tai reiškia, kad galutiniai atsakymai dar nėra aiškūs, o situacija išlieka jautri ir politiškai įtempta. Tokie atvejai rodo, kaip informacinė erdvė tampa svarbia politinės kovos dalimi.
Ši istorija toliau vystosi, tačiau jau dabar aišku, kad ji kelia klausimų ne tik apie konkrečius asmenis, bet ir apie platesnius procesus Europoje – nuo informacijos saugumo iki politinės įtakos tarp valstybių.
Visa tai vyksta artėjant rinkimams Vengrijoje, o šalies nauja valdžia gali lemti ir sprendimus ES. Vengrija laikosi euroskeptiškesnės pozicijos, akcentuodama nacionalines vertybes ir siekį sprendimus priimti ne Briuselyje, o pačiose valstybėse.
