<h2>Pinigų reformos visada yra</h2>
<p>Ko jau ko, o pinigų įvairioms reformoms Lietuvoje nešykštima. Panašu, kad politikai sėdi ant pinigų maišo, kuriame nėra jokio dugno, kai kalba pasisuka apie naujų reformų finansavimą.</p>
<p>Šiais metais aibė reformų palietė ir švietimo, ir sveikatos apsaugos sistemą, ir daugybę įvairių įstaigų – kai kurios panaikintos, bet ne ką mažiau pristeigta ir naujų. Dabar gi užsimota įgyvendinti ir dar vieną reformą – nusitaikyta į neįgaliuosius. O įgyvendinant šią naujausią reformą, žinoma, nebus apsieita ir be milijonų įsisavinimo.</p>
<p>Sisteminės negalios reformai numatyta skirti net 6 milijonus.</p>
<h2>Sudaromos galimybės pasirinkti išmoką</h2>
<p>Vyriausybė jau pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pradėtai sisteminės negalios reformai, kuria iš esmės bus keičiamos neįgaliųjų gyvenimo sąlygos Lietuvoje.</p>
<p>Pritarta ne tik naujiems neįgalumo nustatymo kriterijams remiantis asmens sugebėjimais, bet ir tikslinėms kompensacijoms lengvajam automobiliui įsigyti. Visgi, remiantis darbdavių apklausa, situacija integruojant neįgaliuosius į darbo rinką keičiasi dar labai vangiai, tačiau tikimasi, kad rezultatus padės pagerinti naujai organizuojama kampanija „Jokio skirtumo“.</p>
<p>Naujais pakeitimais siekiama pakeisti visą negalios nustatymo procesą – šiuo metu asmens turima negalia vertinama medicininiais kriterijais (apie 90 proc.) ir tik maža dalimi įvertinami asmeniniai gebėjimai, neatsižvelgiama ir į išorinius veiksnius, kurie paprastai ir sudaro kliūtis tokiems asmenims įsitraukti į visuomenę[3].</p>
<blockquote>
<p>Vyriausybė pritarė, kad negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu. Pirminiame variante esą bus siekiama medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., o palaipsniui ir iki 50,40 proc.</p>
</blockquote>
<p>Pokyčius pajus ir darbingo bei pensinio amžiaus žmonės, kuriems būtų nustatomas dalyvumo lygis – jiems būtų leidžiama rinktis, kurią išmoką jie pageidauja gauti po negalios nustatymo. Toks išmokų mokėjimo modelis esą padės mažinti skurdo lygį šalyje, mat jau dabar neįgaliųjų skurdas yra vienas didžiausių ES ir siekia 32 proc., o pensinio amžiaus asmenų – 29 proc.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darbas-15.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pritarta dviejų institucijų reorganizacijai</h2>
<p>Nors šiuo metu Lietuvoje ir veikia kelios žmonių su negalia socialinės integracijos politikos priemones koordinuojančios ir įgyvendinančios institucijos, jos nėra efektyvios, mat dauguma žmonių apie jas nė nežino todėl Vyriausybė užsimojo šias institucijas perorganizuoti.</p>
<p>Vietoje Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir Neįgaliųjų reikalų departamento su pavaldžiomis įstaigomis įsitaisys Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra[3].</p>
<blockquote>
<p>Agentūra formuos ir įgyvendins žmonių su negalia socialinės įtraukties politiką ir užtikrins „vieno langelio“ pricipo taikymą žmogui kreipiantis dėl negalios vertinimo ar pagalbos ir paslaugų gavimo.</p>
</blockquote>
<p>Skelbiama, kad agentūra padės išspręsti aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis. Besikreipiančiam esą nebereikės pateikti papildomų dokumentų ar siuntimų dėl poreikio nustatymo, bus rečiau kreipiamasi ir į šeimos gydytojus.</p>
<p>Negalią turinčiam žmogui bus priskiriamas atvejo vadybininkas, kuris esą ir sudarys atvejo vadybos planą, pagal kurį bus teikiama pagalba ir paslaugos, didinant žmogaus dalyvumo galimybes.</p>
<p>Paslaugos „vieno langelio“ principu neva padėtų ne tik spręsti žmogaus savarankiškumo problemas, bet ir sudarytų sąlygas jiems patiems siekti pokyčių.</p>
<p>Vyriausybė pritarė ir gerinamai informacijos sklaidai neįgaliesiems. Dabartiniuose teisės aktuose esą nėra reglamentuoti žmonėms su negalia prieinami bendravimo būdai, išskyrus lietuvių gestų kalbą. Pritarta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pripažintų žmogaus su negalia pasirinktą prieinamą bendravimo būdą ir šiuo būdu jam teiktų viešąją informaciją nemokamai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/agentura-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Galimybė gauti kompensaciją lengvajam automobiliui</h2>
<blockquote>
<p>Žmonės su negalia taip pat galės kreiptis dėl kompensacijos lengvojo automobilio pritaikymo išlaidoms. Asmeniui bus suteikiama teisė pasirinkti vieną iš kompensacijų: lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją, skiriamą kartą per 6 metus ir siekiančią 2 944 eurus arba lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją iki 5 888 eurų taip pat kartą per 6 metus[3].</p>
</blockquote>
<p>Tokią kompensaciją bus galima gauti ir automobilį perkantiems lizingu. O pasibaigus kompensacijos skyrimo terminui ir konkrečiam žmogui vėl pakartotinai nustačius poreikį tikslinei kompensacijai, siūloma, kad ją bus galima gauti be atskiro prašymo.</p>
<h2>Situacija darbo rinkoje vis dar nekelia džiugesio</h2>
<p>Tuo tarpu vos trečdalis darbingo amžiaus žmonių su negalia turi darbą[5]. O tai parodo, kad Lietuvoje akivaizdžiai trūksta komunikacijos neįgaliųjų integravimo į darbo rinką klausimais. Neįgaliųjų reikalų departamentas jau nutarė inicijuoti kampaniją „Jokio skirtumo“, kurios metu užsimojo pakeisti bent 3 proc. šalies darbdavių požiūrį į neįgaliuosius.</p>
<blockquote>
<p>Rugpjūtį atliktas Lietuvoje veikiančių darbdavių tyrimas atskleidė, kad 62 proc. apklaustų darbdavių greičiau arba visiškai nesutinka su teiginiu, kad nėra jokio skirtumo įdarbinti darbuotoją su ar be negalios. O štai atvirkščiai teigia tik 3 iš 10-ties (33 proc.) apklausoje dalyvavusių darbdavių.</p>
</blockquote>
<p>„SOPA“ direktorės Jurgitos Kuprytės teigimu, kad situacija keistųsi, būtinas visų trijų pusių įsitraukimas: tiek negalią turinčių asmenų, tiek darbdavių ir pačios valstybės[5].</p>
<p>Kaip socialinės įdarbinimo agentūros vadovė J. Kuprytė teigė galinti pasakyti, kad darbdaviams labiausiai trūksta informacijos apie tai, kaip neįgaliuosius integruoti į darbo rinką.</p>
<p>Kampanijos pradžioje buvo atlikta darbdavių apklausa, kuri parodė ne itin džiuginančius rezultatus, tačiau šią apklausą ketinama įvykdyti ir kampanijai besibaigiant. Tikimasi, kad darbdavių požiūrio rezultatas šoktelės bent per 3 proc.</p>
<p>Įdarbinant neįgaliuosius darbdaviai dažniausiai susiduria su šiais iššūkiais: darbo sąlygų pritaikymu pagal neįgaliojo poreikius (23 proc.), darbo krūvio pritaikymu (16 proc.), neįgaliojo mobilumo klausimais (13 proc.), neįgaliųjų įdarbinimo procesams reikalingų dokumentų tvarkymu (12 proc.) ir žemiau 10 proc. ribos buvo įvardytos problemos, susijusios su neįgaliųjų motyvacijos kėlimu, paraiškų subsidijai tvarkymu, neįgaliųjų kvalifikacijos ir įgūdžių kėlimu bei neigiamu komandos nusiteikimu.</p>
<blockquote>
<p>Dar rugpjūtį pristatinėdama reformą socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė teigė, kad visa tai valstybei atsieis apie 6 mln. eurų, o pati reforma jau įsigaliotų nuo 2023 m. liepos mėnesio[6].</p>
</blockquote>
