Pasibaigus pirmajam prezidento rinkimų turui – prieštaringos visuomenės nuotaikos ir reakcijos
Sekmadienį Lietuvoje vyko prezidento rinkimų pirmasis turas. Jo rezultatai rodo, kad po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė.
Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus biuletenius iš visų 1895 rinkimų apylinkių, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo G. Nausėda, surinkęs 44,19 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo. Trečioje vietoje yra savarankiškai išsikėlęs savo kandidatūrą teisininkas Ignas Vėgėlė, kuris sulaukė 12, 37 proc. proc. rinkėjų balsų.
Už buvusį parlamentarą Remigijų Žemaitaitį balsavo 9,27 proc. rinkėjų, gydytojas Eduardas Vaitkus pelnė 7,32 proc. balsų. Buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą palaikė 3,54 proc. rinkėjų, už Darbo partijos lyderį Andrių Mazuronį balsavo 1,38 proc. rinkėjų. Paskutinis rinkimų rezultatų lentelėje yra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, už kurį balsavo 1,36 rinkėjų.
Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59, 48 proc. piliečių. Vis dėlto, anaiptol ne visi jie džiaugiasi pirmojo turo rinkimų rezultatais. Veikiau priešingai, nuo pat ankstyvo ryto socialinėje erdvėje gausu rinkimų baigtį kritiškai įvertinusių piliečių komentarų.
Piliečiai nusivylę: pastebi visuomenės nenorą keistis ir abejingumą
Pirmadienio rytą, pasirodžius visų apylinkių rezultatams, nemenka dalis Lietuvos piliečių nestokojo apmaudo ir nusivylimo dėl pirmojo turo rezultatų.
„Viskas, po šių rinkimų supratau kad lietuvių tauta yra beviltiški mazochistai… Turėjo Nausėda gi.. nu koks jis prezidentas?? O dar Šimonytė antroj vietoj, kuri visus pasiuntė nafig. Koks durnius galėjo balsuoti už ją??? Kas darosi su Lietuva..?? O gal rinkimai suklastoti?“, – feisbuke rašė vienas internautas.
Kitas Lietuvos gyventojas taip pat stebėjosi piliečių pasirinkimu.
„Kažkaip šįvakar labai aiškiai supratau, kad visai neberūpi, kaip baigsis referendumas dėl dvigubos pilietybės. Šalis, kurioje dauguma piliečių savo lyderiais renkasi eks-komunistą, bučiuojantį slavišką vėliavą, bei polinkiu į totalitarizmą pasižyminčią ir rinkimų į šalies vadovo postą nakties metu višivanka besipuošiančią moterį, nėra ta šalis, kurios dalimi norėčiau būti. Todėl džiaugiuosi, kad galiu rinktis. Labai gaila, bet viso gero, Lietuva. Šiandiena galutinai supratau, kad ši vergiško mąstymo žmonių visuomenė man vis tik yra svetima“, – rašė kita nusivylusi pilietė.
Kiti internautai pastebėjo, kad rinkimų rezultatai atspindi tai, kokia šiuo metu yra ši tauta.
„Yra sakoma: kiekviena tauta nusipelno valdžios, kurią turi.Vakar lietuvių tauta pasirinko tuos kuriuos jau turi – dabartinį prezidentą ir premjerę. Gaunasi, kad ne tik nusipelnėme šios valdžios, bet tuo dar ir didžiuojamės bei esame pasiruošę ateinančius penkis metus jiems vadovaujant toliau kurti „Gerovės valstybę”. Na, o jei rimtai, tai vaizdelis ne koks. Dar kartą užlipome ant to paties grėblio. Opozicijos balsus išbarstėme perniek, o turėjome realų šansą valstybės valdyme sulaukti realių pokyčių į gerą“, – teigiama feisbuko komentare.
Ir daugiau piliečių pastebėjo, kad Lietuvoje didesnė dalis visuomenės vis dėlto nenori nieko keisti.
„Nu ką? Rezultatai, kaip ir aiškūs. Dauguma visuomenės pasakė ko ji nori.O nori ji visiškai nieko. Tinka viskas, kaip ir yra. Dabar kalba, apie Seimo rinkimus, apie antrą turą ir t.t. Kam gaišt laiką? Koks skirtumas kas ten laimės? Ar Nausėda ar Šimonytė? Ar konservatoriai ar dar kokie. Koks skirtumas? Visuomenė aiškiai pasakė, kad jai viskas tinka ir nereikia jokių pakeitimų“, – sakoma kitame feisbuko komentare.
Dalis piliečių pastebėjo, kad rinkimų rezultatai nenustebino, nes daugelis kandidatų visos rinkiminės kampanijos metu kalbėjo sąlyginai panašiai, o tai ir parodė, kad ateityje tikėtis pozityvių permainų neverta.
„Rezultatai visai logiški – dauguma kandidatų esminiais klausimais kalbėjo vienodai – tuomet, kai žmones jaudina karas, jų ekonominė padėtis susijusi su karu, sisteminis socialinis ir ekonominis nuosmukis (kurį kai kurie kandidatai įvardija kaip laimėjimą) bei auganti valstybinė skola – beveik visi kalbėjo apie tolesnes išlaidas karui, dėmesį Ukrainos reikalams ir priešų Status Quo išlaikymą, kas savaime preziumuoja, kad niekas čia nesikeis“, – teigia rinkimų baigtį komentavęs internautas.
Patys kandidatai savo rezultatus vertina stebėtinai pozityviai
Tačiau priešingai ne visuomenė, beveik visi aštuoni pirmajame rinkimų ture dalyvavę kandidatai džiaugiasi savo pasirodymu rinkimuose.
Pirmajame ture laimėjęs G. Nausėda savo rinkimų rezultatą vadina labai geru.
„Manau, kad rezultatas yra tikrai labai geras. Todėl, kaip sakoma, nevarykim Dievo į medį, rezultatas yra geras. Atsispyrus nuo jo reikia eiti toliau, reikia rimtai dalyvauti ir pasiekti pergalę antrajame rinkimų ture“, – sakė jis.
Daugeliui netikėtai į antrąjį turą patekusi I. Šimonytė pasidžiaugė, kad jai pavyko neišbarstyti rinkėjų pasitikėjimo.
„Po netrumpos kadencijos Vyriausybės vadovės poste ir turint minty, kokia ta kadencija buvo, kiek visokiausių iššūkių kliuvo ir kiek visokiausių problemų teko spręsti – manau, kad galiu ramia širdim pasakyti, kad didelė dalis žmonių, kurie pasitikėjo manimi 2020 m. kandidatuojant į Seimą ir vedant partijos sąrašą, vis dar to pasitikėjimo nenustojo ir man pavyko jo, turbūt, neišbarstyti“, – teigė ji.
Visos rinkiminės kampanijos metu visuomenės apklausose didelė populiarumą demonstravęs ir numanomu G. Nausėdos konkurentu antrajame ture laikytas, tačiau trečias likęs I. Vėgėlė teigė, kad rinkimai jam pavyko neblogai, tačiau stebuklo neįvyko.
„Rezultatus vertinu gerai, esu vienintelis Lietuvoje atėjęs ne iš sistemos ir neruoštas sistemos kandidatas, surinkęs beveik 175 tūkst. Lietuvos žmonių balsų. Esu labai dėkingas kiekvienam žmogui už kiekvieną jo balsą, tas balsas įpareigojo mane ir veikiau, atidaviau savo jėgas, dariau viską, kad pavyktų, tačiau tas stebuklas neįvyko. Stebuklas būtų buvęs, jei patekčiau į antrą turą“, – sakė I. Vėgėlė.
Buvęs parlamentaras R. Žemaitaitis, kuris liko ketvirtas, pareiškė, kad rinkimai leido suprasti, jog jis turi rinkėją visoje Lietuvoje.
„Iš tikrųjų mes padarėme, kaip sakant, sunkiai vertinamą dalyką, nes mes per keletą mėnesių sugebėjome įkurti politinę partiją „Nemuno aušra“, suformuoti skyrius, toliau juos formuoti. Tas didelis pasitikėjimas dar kartą rodo, kad mes galime Lietuvos politiniame žemėlapyje dalyvauti, kad mūsų idėjos, mūsų ideologija, kurios mes laikėmės, yra priimtina didžiajai daliai visuomenės“, – sakė R. Žemaitaitis.
Savo retorika iš kitų kandidatų išsiskiriantis ir sėkmingai Visagine bei Šalčininkuose pasirodęs E. Vaitkus savo rezultatą sako vertinantis kaip pergalę.
„Mano tikslas yra Lietuvos žmonėms paskelbti teisybę ir gerą žinią. (…) Paskelbti gerą žinią, kad šitą beprotybę galima sustabdyti ir kad galime tapti šeimininkais savoje šalyje, nes šiuo metu mes esame vykdytojai kitų valstybių nurodymų“, – teigė E. Vaitkus.
Darbo partijos kandidatas A. Mazuronis neslėpė, kad tikėjosi geresnio rezultato ir sako, kad po rinkimų teks užsiimti padarytų klaidų analize.
„Kai septinta vieta ir 1,38 proc. turbūt akivaizdu, kad tikėjomės geresnio rezultato. Turim, ką turim. Akivaizdu, kad kažkur kažkokių klaidų padarėme. Dabar turbūt reikia susirinkti visus duomenis, išanalizuoti, į savivaldybes pažiūrėti, su viešųjų ryšių specialistais pasitarti ir nuspręsti, kokios klaidos padarytos ir kaip judame toliau“, – teigė jis.
Laisvės partijos kandidatas D. Žalimas pareiškė, kad jo prastą rezultatą lėmė strateginis rinkėjų balsavimas
„Visada norisi turėti geriau, nes aš esu ambicingas žmogus ir ambicijų yra. Reikia nenurašyti to, kas yra vadinama strateginiu balsavimu. Tikrai buvo skleidžiamas toks naratyvas, kad už mane neverta balsuoti, kadangi yra kita dešinioji kandidatė“, – kalbėjo D. Žalimas.
O paskutinis prezidento rinkimuose likęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas G. Jeglinskas teigė, kad buvo padėtas labai stiprus pagrindas ateičiai.
„Nemanau, kad tai yra pralaimėjimas. Partija buvo matoma, partijos linija per mano komunikaciją irgi yra aiški“, – teigė G. Jeglinskas.
