Naujoje knygoje apie karalienę Elžbietą II teigiama, kad paskutiniais gyvenimo metais ji kovojo su vėžiu
Nors pranešimuose teigiama, kad oficiali karalienės Elžbietos II-osios mirties priežastis buvo senatvė, Gyles Brandreth, knygos „Elizabeth: An Intimate Portrait“ („Elžbieta: Intymus portretas“) autorius, teigia, kad monarchė sirgo mieloma – sunkia ir reta vėžio forma[1]. Jis sako iš patikimų šaltinių girdėjęs ir pats susidūręs su informacija, kad paskutiniuosius metus karalienė kovojo su vėžiu ir jos sparčiai blogėjanti sveikata privedė iki mirties.
G. Brandretas sako, kad šiuo metu nėra žinoma, kaip išgydyti šią ligą, tačiau gydymas, apimantis imuninę sistemą reguliuojančius vaistus ir medikamentus, padedančius išvengti kaulų silpnėjimo, gali sumažinti simptomų sunkumą ir pailginti paciento išgyvenamumą[2].
Buvau girdėjęs, kad karalienė sirgo mieloma, dar vadinama daugybine mieloma, o tai paaiškintų jos nuovargį, svorio kritimą ir judėjimo problemas, apie kurias mums taip dažnai buvo pasakojama paskutiniaisiais jos gyvenimo metais.
G. Brandretas sako, kad šiuo metu nėra žinoma, kaip išgydyti šią ligą, tačiau gydymas, apimantis imuninę sistemą reguliuojančius vaistus ir medikamentus, padedančius išvengti kaulų silpnėjimo, gali sumažinti simptomų sunkumą ir pailginti paciento išgyvenamumą.
Paskutiniosios dienos iki monarchės mirties atrodė kitaip nei skelbiama?
G. Brandretas rašo, kad likus kelioms dienoms iki jos mirties, 2022 m. rugsėjo 8 d., karalienė pietavo su Braemaro ir Krathio parapijos bažnyčios vikaru daktaru Lainu Greenshieldsu. Pasak autoriaus, jie kalbėjosi apie karalienės vaikystę, jos žirgus, bažnytinius reikalus ir jos liūdesį dėl to, kas vyksta Ukrainoje.
Tą dieną ji taip pat susitiko su iš pareigų besitraukiančiu ministru primininku ir priėmė naują ministrę, kurios karjera netruko taip ilgai[3]. Tą pačią dieną buvo padaryta ir paskutinioji monarchės nuotrauka.
G. Brandrethas taip pat sako, kad netiki, jog karalienė, kaip oficialiai pranešama, buvo prie princo Philipo lovos, kai jis mirė 2021 m. balandį.
Tą rytą, pasak knygos autoriaus, princas nuėjo į vonios kambarį, padedamas slaugytojos. Grįžęs jis pasakė, kad jaučiasi šiek tiek apsvaigęs ir nori grįžti į lovą. Slaugytoja paskambino hercogo kamerdineriui ir karalienės padėjėjui Paului Whybrew’ui bei paprašė pagalbos. Jis mirė nespėjus prisiskambinti karalienei.
Kas yra ir kuo pavojinga mieloma – myeloma?
Dažniausias mielomos simptomas yra kaulų skausmas, ypač dubens ir apatinės nugaros dalies, o daugybinė mieloma yra liga, kuria serga vyresnio amžiaus žmonės.
Amerikos vėžio draugijos duomenimis, 2022 m. Jungtinėse Valstijose diagnozuota apie 34 470 naujų daugybinės mielomos atvejų, o nuo šio reto vėžio mirs apie 12 640 žmonių. Daugybinė mieloma yra plazminių ląstelių – baltųjų kraujo kūnelių, gaminančių antikūnus ir saugančių mus nuo infekcijų – vėžys.
Ląstelės auga nekontroliuojamai, išstumdamos normalias kaulų čiulpų ląsteles. Kaip sakoma ekspertų, tai yra kraujo vėžio forma, kuri diagnozuojama labai retai, bet gali sukelti daug komplikacijų, susijusių su kaulų trapumu, inkstų veikla.
Ši liga paveikia kaulų čiulpus, imuninę sistemą, kaulus, inkstus. Sergant mieloma, daugybė plazminių kraujo ląstelių pasklinda kaulų čiulpuose, dėl šios priežasties tokia liga dar vadinama daugine mieloma.
Šiam susirgimui būdingas mažas kraujo kiekis. Tai gali sukelti mažakraujystę, o sergantieji gali tapti silpni ir pavargę. Mielomos ląstelės taip pat trikdo ląstelių, padedančių išlaikyti kaulus stiprius, veiklą bei stabdo naujų kaulų augimą.
Teigiama, kad kaulų lūžiai yra pagrindinė mieloma sergančių žmonių problema. Jie labai dažni ir sunkiai gyja. Tai sukelia problemų su judėjimu, aktyvumu, pacientų priežiūra.
Daugybine mieloma sergantys žmonės dažnai kenčia nuo infekcijų. Normalios plazminės ląstelės gamina antikūnus, kurie atakuoja mikrobus. Sergant daugine mieloma vėžinės ląstelės išstumia plazmines ląsteles, todėl organizmui sunkiau kovoti su kitomis infekcijomis.
Liga dažniausia diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms
Kitas daugybinės mielomos požymis – inkstų pažeidimas ir inkstų nepakankamumas, nes mielomos ląstelės gamina antikūnus, kurie gali pakenkti inkstams. Liga dažniausiai serga vyresni nei 40 metų žmonės ir diagnozės dažniausiai sulaukiama jau perkopus 65 metus[4].
Tiksliai nėra žinoma kodėl plazminės ląstelės pakinta ir ima dalytis nekontroliuojamai. Bet ekspertai mano, kad mieloma atsiranda todėl, kad ją skatina jonizuojančioji spinduliuotė. Nors tai yra ir labai reta bei lengvai nepaaiškinama liga, bet mieloma turi ir kelis dalykus, kuriuos galima išskirti kaip rizikos veiksnius.
Didesnė rizika susirgti daugybine mieloma yra tada, kai sergama kitomis infekcijomis kaip ŽIV, hepatitu C. Taip pat yra nuspėjamas cheminių medžiagų, tokių kaip benzolo, sunkiųjų metalų ir pesticidų poveikis šiai ligai. Remiantis tyrimais, yra polinkis sirgti šia liga kai kažkas jau sirgo giminėje. Tačiau pati liga negali skaitytis kaip paveldima.
Lietuvoje kraujo vėžiu suserga apie 1 500 žmonių per metus. Maždaug 150 iš jų serga daugybine mieloma.
Tai yra antra pagal dažnumą onkologinė kraujo liga. Tikimybė susirgti sparčiai didėja senstant ir ja labiau linkę sirgti vyrai, ne moterys.
Kartais fiksuojami atvejai kai serga vaikai.
Ar tikrai Jungtinės Karalystės buvusi valdovė sirgo šia liga, nėra patvirtinta. Karališkojo Sosto atstovai naujosios knygos ir jos autoriaus pasisakymų nekomentuoja.
